Praėjusią savaitę ugnis sunaikino kone dešimt metų savo rankomis Griškabūdyje renovuotą jaunos šeimos namą. Jau po nelaimės kalbintas namo šeimininkas Mykolas pripažino, kad galbūt gaila įdėto darbo, daiktų, svajonių, bet pabrėžia: svarbiausia, kad gaisre nenukentėjo žmonės. Jis su šeima pasirengęs kurti gerovę iš naujo. Pagalbos ranką tiesia ir Griškabūdžio bendruomenė.

Gaisras Griškabūdžio mstl. Novos g. individualiame name kilo spalio 28d. apie pusę keturių ryto. Kaip informuoja ugniagesiai, jiems atvykus, namas degė atvira liepsna. Pastatas buvo medinis, vieno aukšto su mansarda, be stogo, kadangi renovuojamas. Gaisro metu sudegė viduje buvę namų apyvokos daiktai, apdegė sienos, perdanga, stogo konstrukcijos. Pirminė gaisro priežastis – elektros instaliacijos gedimas.

Mykolas su šeima šiuo metu glaudžiasi gimtinėje Smalininkuose. Pirmadienį susitikus Griškabūdyje prie namo, kurį prieš kelias dienas nuniokojo gaisras, Mykolas nepaleido iš rankų telefono ragelio: derinosi su atliekų vežėjais dėl konteinerio, į kurį būtų galima sukrauti gaisro likučius, juos tvarkyti padėjo ir atėjęs kaimynas. Mykolas tarėsi dėl talkos tvarkant pastatą ir su draugais.

Vyras pasakojo, kad name dirbo maždaug pusvalandis po vidurnakčio ir nuėjo miegoti į gretimą pastatą, o pusę keturių ryto pažadino kaimynė. Sodyboje vyriškis darbavosi vienas.

Atskuba ir kaimynė Regina, pirmoji pamačiusi gaisrą ir iškvietusi ugniagesius.

„Apie pusę keturių atsibudusi, pamačiau, kad mano užuolaidos tokios raudonos. Galvoju – tas Mykolas vėl dirba per naktį, bet dar tokios lempos niekad nebuvo įjungęs. Kilst tą užuolaidą... o liepsnos iš kaimyno namo. Staigiai surinkau 112, kažkaip nepasimečiau. Tuomet bėgau lauk, liepsna akina, sode parvirtau, žinojau, kad kaimynas dirbo sodyboje ir liko nakvoti, – pasakojo kaimynė Regina. – Aš tik vieną turiu prašymą. Kad žmonės naktimis neišsijungtų telefono garso. Nes iš pradžių bandžiau kaimynui skambinti.“

Mykolas pasakojo, kad namą Griškabūdyje įsigijo prieš maždaug dešimtmetį. Vėliau savomis rankomis vyriškis jį tvarkėsi, tad šeima jame nuolatos negyveno – leisdavo savaitgalius ir vasaras. Pragyveno Griškabūdyje remontuojamame name ir visą karantiną.

„Žmonai labai patiko didelis sodas, taip ir nusipirkom. Tiesa, namą reikėjo remontuoti jau kapitaliai, nes jo pastatymo data apie 1905 metai“, – prisiminė namo šeimininkas.

Anot jo, įsigytą namą remontavo etapais: iš pradžių medinį namą pakėlė ant naujų pamatų, pakeitė dalį supuvusių rąstų. Kadangi Mykolas pats yra statybininkas, ieškojo būdų, kaip namą tvarkytis kuo autentiškiau bei ekonomiškiau, taigi sienoms statyti naudojo plaušmolį. Visai neseniai buvo suręsta nauja stogo konstrukcija, beliko jį uždengti, kad žiemą toliau remonto darbus būtų galima daryti namo viduje.

„Čia tik namas, čia ne namai... Čia tik pastatas apdegė, jis juk yra atstatomas. Taip, pinigų, laiko ugnis suvalgė. Be abejo, tvarkysimės namą iš naujo, aišku, vėl kainuos laiko ir pinigų...“ – kalbėjo Mykolas.

Jis jau kelis kartus apžiūrėjo apdegusį namą, vertina, kiek stogo mediena, sienojai apdegė, kuriuos degėsius reiks nugriauti, kurią medieną keisti nauja, kurią palikti. Mykolas priduria, kad namo sienos buvo molio tinko, tad šis apsaugojo dalį namo sienojų nuo liepsnų.

Namo šeimininkas padėkojo ir ugniagesiams, kad gana greitai atvyko du ugniagesių ekipažai ir sustabdė ugnį, kad ši neplistų toliau.

Mykolo ir Vilmos Bialoglovių šeimai neabejinga liko ir Griškabūdžio bendruomenė, iškart po nelaimės pakvietusi finansiškai prisidėti prie jaunos šeimos noro atstatyti namą.

„O kad sulaukėm iš bendruomenės noro padėti, tai tik įpareigoja kurtis Griškabūdyje toliau ir savo ateitį sietu su šiuo miesteliu“, – kalbėjo Mykolas.