Kas ir pagal kokius kriterijus skirsto bei nuo ko priklauso skiriamų sumų dydžiai, – klausimai, kelti komitetų posėdžiuose, kai kalba pakrypo apie lėšas parapijoms. Paaiškinta, kad šį klausimą koordinuoja meras, tačiau kai kurie tarybos nariai svarstė, ar tokiems atvejams neturėtų būti sudaryta komisija. Meras nesupranta, kodėl lėšų parapijoms klausimas niekam nerūpėjo anksčiau, tad jis susirūpinimą vadina tiesiog priešrinkimine akcija. Tačiau visgi, kiek lėšų gauna mūsų rajono parapijos?

Kadangi pats meras Edgaras Pilypaitis komitetų posėdžiuose nedalyvavo, į keliamus klausimus bandė atsakyti kiti administracijos atstovai. Reaguodami į tarybos narės Ramintos Jakelaitienės klausimą, kas konkrečiai skirsto lėšas parapijoms, administracijos direktorius Dainius Grincevičius bei Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė sakė, kad už tai atsakingas meras.

„Jei man reikėtų skirstyti, net nežinočiau kaip, nes neturiu informacijos“, – teigė E. Grigaitienė, pridūrusi, kad lėšos paskirstytos 21 parapijai, neišskiriant ir evangelikų liuteronų.

Meras, kalbėjo administracijos atstovai, į šiuos klausimus įsigilinęs ir paramos esą niekas geriau nepaskirstytų.

Tarybos narys Gintautas Lenkas teiravosi, kokiais kriterijais vadovaujantis skirstoma parama, nes, pavyzdžiui, Ilguvos bažnyčiai, kur vyksta restauravimo darbai, suma, svarstė jis, galbūt galėtų būti didesnė nei numatyta pusantro tūkstančio eurų.

Su „Draugu“ kalbėdamas meras svarstė, kodėl šiais klausimais susirūpinta tik dabar.

„Keista, kad tik šiemet susirūpino, nes dar praeitoj kadencijoj su vicemeru Vainiumi buvome susitikime su dekanato kunigais ir aptarėme šį mechanizmą, kuris veikia nuo praeitos kadencijos. Mes siūlėme tą sumą, kurią galim skirti, atiduoti ir dekanatas galėtų skirtytis. Bet dekanas patvirtino, kad tokio mechanizmo nėra, nes nėra tokio atskiro juridinio asmens su sąskaita, kaip dekanatas, atskiras sąskaitas turi parapijos“, – aiškino E. Pilypaitis.

E. Grigaitienė irgi tvirtino, kad sudaryti sutartį su kiekviena parapija atskirai užtrunka, pinigus pervesti į vieną sąskaitą būtų daug paprasčiau, tačiau yra, kaip yra.

Anot vedėjos, ką tvirtina ir meras, per tą laikotarpį nesulaukta jokio nusiskundimo dėl skirstomų lėšų, priešingai, pasidžiaugiama, kad neužmirštama nė viena.

Prašymų antplūdžio tikrai nėra, nors dar anksčiau, sako meras, vienos parapijos gaudavo nuolat, o kitoms nebūdavo skiriama nė cento, kai kurios gal net nesusimąstydavo, kad galima kreiptis ir prašyti. Štai šiais metais raštiškai kreipėsi tik viena parapija, žodiškai sulaukta dviejų prašymų, tačiau 28 tūkst. eurų nuspręsta padalinti visoms 21 parapijai.

Paklaustas apie kriterijus, kuriais vadovaujantis skirstoma parama, meras aiškino, jog pirmiausiai atsižvelgiama į parapijos dydį. Taip pat vienos parapijos turi klebonus, o kitos yra tik aptarnaujamos, tad joms lėšų suma mažesnė, tačiau aptarnaujamose parapijose klebonas lėšas gali pasireguliuoti, atsižvelgdamas į poreikius. Atsižvelgiama ir į parapijoje atliekamus papildomus darbus.

„Gelgaudiškio parapijai papildomai skirta dėl parapijos namų šiltinimo, Ilguvos parapijai – dėl restauracijos darbų, Žemosios Panemunės – dėl darbų tęstinumo (šios parapijos bažnyčios stogo darbams pernai vyskupas prašė skirti daugiau), Kaimelio – dėl vargonų ir Šakių parapijai – dėl aplinkos tvarkymo ir tai, kad vienintelė parapija turi šildymo sistemą, reikia daugiau išlaidų“, – aiškino E. Pilypaitis.

Tad vardinant konkrečiomis sumomis galima paminėti, kad didžiausia (4 tūkst. eurų) suma skirta Kaimelio Šv. Arkangelo Mykolo parapijai. Šios parapijos klebonas Zenonas Stepanauskas „Draugui“ yra pasakojęs, kad lėšų vargonų restauravimui ieškoma bemaž nuo 2010-ųjų. Dar 2019 m. rašėme, kad grupelė parapijiečių subūrė iniciatyvinę grupę paramai rinkti, nes parapija siekia restauruoti unikalius ir vertingus vargonus, kurie sukurti žymaus Rygos vargonų meistro Teodoro Tydemano dar 1804 m. Anot klebono, vėlyvojo baroko (rokoko) stiliaus kameriniai vargonai yra vieni seniausių ir vertingiausių instrumentų visoje Marijampolės apskrityje, o  ir Lietuvoje tokių vargonų išliko vos keletas. Tad šįkart būtent vargonų restauracijai teko ir didžiausia savivaldybės parama.

Šakių Šv. Jono Krikštytojo parapijai (aplinkos darbams, šildymui) skirti 3 tūkst. eurų, Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo parapijai – 2 tūkst. 500 eurų, Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo – 2 tūkst. 100 eurų. Kitoms parapijoms skirta nuo 1 tūkst. 500 iki 1 tūkst. 250 eurų, aptarnaujamoms, mažesnėms parapijoms sumos įvairuoja tarp 500–600 eurų. Kaip minėta, bendra suma sudaro 28 tūkst. eurų, pernai visoms parapijoms buvo skirta 23 tūkst. 500 eurų, dar ankstesniais metais – 20 tūkst. eurų.

Nors R. Jakelaitienė svarstė, ar šiems klausimams spręsti neturėtų būti sudaryta komisija, tačiau meras mano, kad komisija būtų perteklinis dalykas.

„Niekam šis klausimas nerūpėjo anksčiau ir lėšomis parapijoms susirūpinta tik dabar  <...>. Vertinu tik kaip eilinį rinkimų kampanijos metodą“, – teigė E. Pilypaitis ir pridūrė, kad „tarybos kompetencija pasakyti, kad suma ne tokia, bet principas aptartas su dekanu ir kodėl jį reikėtų kvestionuoti ypač tiems žmonėms, kurie net bažnyčiose nesilanko.“