Šiuo metu Susisiekimo ministerijos parengtame Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) projekte 2023m. keliams numatyta suma yra tokia pati kaip ir 2022 m. – 543,1 mln. eurų, o 2024 ir 2025 m. dar mažesnė nei šiemet 521,9 mln. eurų. Iš jų vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti 2023 m. planuojama skirti 179,2 mln. eurų, 2024 ir 2025 m. – po 172,2 mln. eurų.

„Šiemet, kai suma yra skiriama tokia pati kaip pernai, realiai lėšos keliams mažėja – juk  infliacija šalyje jau viršijo 20 procentų. Sunku suvokti, kokia logika remiamasi dar labiau mažinant finansavimą keliams 2024–2025 m., nors tiek ekspertai, tiek politikai sutaria, kad Lietuvos kelių būklė nuolatos blogėja. Tai – pavojinga tendencija“, – sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

 

Pasak jo, savivaldybės supranta, kad planuojant šių metų biudžetą didelės įtakos turėjo valstybės išlaidos dėl energijos kainų šuolio ir karo Ukrainoje. Tačiau mažinti finansavimą ir taip gana apleistai sričiai yra neatsakinga: kuo ilgiau bus vykdomi tam tikri stambūs infrastruktūros projektai, tuo daugiau jie kainuos. Brangs ir ilgus metus neprižiūrimų kelių tvarkymas.

„Keliai – viena iš kritinių šalies infrastruktūrų, todėl negalime sau leisti ignoruoti vis prastėjančią jos būklę kasmet mažinant finansavimą. Vėliau tai mums kainuos dar brangiau, nes būklė tik blogės, nebeatitiks keliamų reikalavimų ir kels grėsmę eismo saugumui. Jau nekalbant apie investicinę aplinką, kurią gerinti įtemptoje geopolitinėje situacijoje turime dar atkakliau. Kelių būklę turime vertinti ir sveikatos apsaugos reformos bei švietimo tinklo pokyčių kontekste,“ – teigia M. Sinkevičius LSA pranešime.  

Savivaldybės taip pat teigia turėjusios daug lūkesčių dėl trimečio kelių finansavimo planavimo, tačiau nusivylė juo, nes realybėje niekas nepasikeitė: finansavimas ir toliau skiriamas einamiesiems metams, o per trejus metus išdėstytų lėšų negalima panaudoti tada, kada tai racionaliausia ekonomiškai.

2022 m. duomenimis, trečdalio šalies kelių būklė yra bloga ir neatitinka keliamų reikalavimų. Be to, šalyje yra net 73 blogos būklės tiltai ir viadukai. Net 62 proc. vietinės reikšmės kelių Lietuvoje vis dar yra žvyrkeliai.

„Draugo“ inf.