Kovo 2 d. Nevyriausybinių organizacijų (NVO) tarybos pirmininkė, VšĮ „Namai visiems“ direktorė Giedrė Šedbarienė sukvietė visus Šakiuose veikiančių NVO atstovus prie socialinių pusryčių stalo. Kadangi tarpusavyje buvo susitarta, kad, siekiant geriau pažinti vieni kitus, susitikimai vyks vis kitoje NVO, šįkart visus į svečius pakvietė Šakių trečiojo amžiaus universiteto (TAU) vadovė Margarita Liukaitienė.

Pabendrauti prie kavos puodelio susirinko dešimt NVO ir keletas savivaldybės atstovų. TAU vadovė trumpai pristatė organizacijos veiklą, kuri sėkmingai tęsiama nuo 2016 m. Ji prisiminė pirmuosius metus, kai tikėjosi kokių 70, o sulaukė 272 norinčių mokytis žmonių. Yra besimokančių iki šiol, yra dėl sveikatos problemų jau negalinčių atvykti. Šiemet TAU mokosi 137 studentai. Daugiausiai tai vietiniai šakiečiai. Po keletą žmonių atvyksta iš Plokščių, Kudirkos Naumiesčio, Slavikų.

Kadangi vyresniems rajono gyventojams gana sudėtinga pasiekti rajono centrą, M. Liukaitienė mato viziją „veiklas organizuoti atskiruose taškuose, ant rajono užklojant savotišką voratinklį“. Pavyzdžiui, kad žmonėms, gyvenantiems Lekėčiuose ir norintiems mokytis anglų kalbos, nereikėtų važiuoti į Šakius, o jie galėtų mokytis vietoje, t. y. nekuriant naujų filialų, organizuoti mobilias veiklas.

TAU vadovė pasakojo, kad šiemet organizacijoje įvyko keletas pokyčių. Neliko Menų ir Kultūrologijos fakultetų, Psichologijos fakultetas persivardijo į Sveikatos. Kiti fakultetai (Kalbų, Gamtos ir Istorijos) išliko. Keitėsi tik kai kurie dekanai.

„Iš tiesų, matyt, dekanė Birutė Bendoraitienė buvo teisi, sakydama, kad savanoriaujant per 3–4-erius metus žmogus išsisemia. Kuria prasme? Jau daugiau nesugalvoja, kur nuvežti, ką parodyti, ką suorganizuoti. Todėl keičiasi dekanai, – kalbėjo M. Liukaitienė, džiaugdamasi, kad vienas specialistas keičia kitą specialistą. – Taip buvo su Istorijos fakultetu, kur Astą Urbaitienę pakeitė Gražina Kazarian.“

Kalbėdama apie iššūkius, TAU vadovė prisiminė lietuvių kalbos mokymus vienuolėms, kurios rajone nuolat keičia viena kitą. Buvo atvejis, kai angliškai nekalbanti mokytoja Danutė Aniulienė turėjo mokyti vienuolę, kuri kalba tik ispaniškai.

Kalbėdama apie projektinę veiklą, M. Liukaitienė apgailestavo, kad vyresni mūsų krašto žmonės nekalba angliškai – „jie vieną dieną žino, ką tas žodis reiškia, o kitą – kaip jį perskaityti“, todėl ieškoma tokių projektų, kuriuose yra galimybė kur nors išvykti ir dalyvauti vertėjaujant kuriam nors iš kolegų.

Reikia paminėti, kad jei iki šiol TAU vasaros mėnesiams niekada neplanavo veiklų, tai šiemet pirmi metai, kai paskaitos, mokymai ir edukacijos bus organizuojami tiek liepą, tiek ir rugpjūtį.