Gesinant gaisrą, greitai išsenka ugniagesių atsivežtos vandens atsargos, tad šie vandens cisternas pasipildyti skuba į priešgaisrinius rezervuarus, dažniausiai atvirus vandens telkinius. Nedaug kas galbūt žino, kad rajone yra įrengti ir uždari požeminiai priešgaisriniai rezervuarai, pavyzdžiui, Lukšiuose tokių statinių yra net 13. Tad neseniai savivaldybės, ugniagesių, Lukšių seniūnijos atstovai juos apžiūrėjo, įvertino būklę.

 

Pirma stotelė Liepų gatvėje. Lukšių seniūnas Vytautas Andziulevičius, padedamas Šakių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Lukšių ugniagesių komandos vyrų, pirmiausiai matuoja vandens paėmimo šulinyje vandens kiekį. Viename jo pakankamai, daugiau nei du metrai. Dėl šio priešgaisrinio požeminio rezervuaro bene daugiausiai ir kilo diskusijų. Tokio statinio kaimynyste nepatenkintas Liepų gatvės gyventojas Deividas Žukauskas pasakojo, kad prieš pusantrų metų kreipėsi į savivaldybę, kad rezervuaras būtų panaikintas, nes yra nesaugus, netgi siūlė prisidėti savo lėšomis, kad netoliese, Liepų ir Alyvų gatvių sankirtoje, būtų įrengtas antžeminis gaisrinis hidrantas. Tačiau nebuvo išgirstas.

„Per 40 metų nuo rezervuaro pastatymo nei karto nebuvo juo pasinaudota. Ant rezervuaro, kuris sutvirtintas vos dviejų centimetrų tvartine perdanga, supiltas kalnelis iš žemių, čia vaikšto vaikai, žiemą čiuožinėja. Į atsivėrusias skyles ir ežiukai, paukščiukai krenta. Apačioje drėgmė, čia ir mes bet kada galime murktelėti gilyn“, – rodo D. Žukauskas.

Jis prisiminė, kad gal prieš du dešimtmečius ugniagesiai visgi bandė paimti vandens iš šulinių, tačiau nepavyko atsukti rezervuaro sklendės, tad ugniagesiai gaisrinių cisternų vandeniu nepapildė.

D. Žukauskas pasakojo, kad neapsikentęs pats virino vandens paėmimo šulinių dangčius, mat šie, pasak lukšiečio, tiesiog „kaip margablyninė persiverčia“.

„Aš įsiverčiau, tai tik susimušiau šonkaulius. O jeigu būtų vaikas užlipęs, – svarstė lukšietis. – Aš esu suinteresuotas, kad ne tik mano, bet visų lukšiečių vaikai būtų saugūs.“

Priešgaisrinių rezervuarų atvykęs apžiūrėti savivaldybės vicemeras Egidijus Peleckis tik priminė lukšiečiui, kad rezervuaras ir privažiavimas prie jo yra servitutinis, kad ūkininkui nederėtų statyti čia savo technikos. Vicemeras siūlė aptverti šią rezervuaro teritoriją.

„Negalima pastatyti hidranto techniškai, man „Šakių vandenų“ įmonės atstovas tvirtino, jog šioje vietoje per mažas vandens debetas. Jeigu galima statyti, aš tik už, kad hidrantas čia būtų įrengtas“, – kalbėjo vicemeras.

Kaip pridūrė Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Rolandas Pavalkis, antžeminiam gaisriniam hidrantui įrengti turi būti užtikrintas ištisą parą ir elektros tiekimas. Anot jo, Šakiuose tokį elektros tiekimą vandens gręžiniams užtikrina įrengtas generatorius.

Vėliau, susisiekus su UAB „Šakių vandenys“ direktoriumi Kęstučiu Vilkausku, šis tvirtino, kad visgi minėtoje Liepų ir Alyvų gatvių sankirtoje vamzdyno diametras hidrantui įrengti yra pakankamas.

„Techninė galimybė įrengti hidrantą yra. O panaikinti rezervuarą prerogatyva yra jau priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, o ne mūsų. Kitas niuansas – hidranto veikimui reikia užtikrinti pastovų elektros tiekimą. Esame gavę užklausimą įvertinti galimybę keliose vietose Lukšiuose įrengti hidrantus“, – komentavo K. Vilkauskas.

Iš viso Lukšiuose įvairiose vietose tokių požeminių priešgaisrinių vandens rezervuarų yra 13. Stabtelėjus Rasos gatvėje, greta priešgaisrinio rezervuaro gyvenantis Gintas Kazokas iškart parodo, kur yra itin pavojinga statinio viršaus danga, lukšiečio teigimu, šuliniai dažnai būna tušti.

Iš Lygumų gatvės būtų galima pasiekti dar vieną rezervuarą, tačiau šis, esantis jau Nemuno gatvės gyventojo valdose, apaugęs krūmais bei medžiais ir vandens paėmimo šulinys, nors pilnas vandens, bet užneštas šiukšlėmis. Aplankyti ir kiti rezervuarai, įrengti A. Tatarės, Draugystės, Siesarties, Vingio, Topolių, Ežero gatvėse. Daugumoje vietų rezervuarų ventiliacijos vamzdžiai yra užkimšti šiukšlėmis, seniūno tvirtinimu, reikia įdėti alsuoklius, svarstoma ateityje visas rezervuarų teritorijas aptverti.

Kaip paaiškėjo, visi uždari požeminiai priešgaisriniai rezervuarai yra bešeimininkiai statiniai. Tad, pasak vicemero E. Peleckio, šio vizito tikslas ir yra pirmiausiai suinventorizuoti rezervuarus, vėliau jie pereis į savivaldybės balansą, tiksliau, Lukšių seniūnijos žinion. Tiesa, visus priešgaisrinius rezervuarus ugniagesiai žino, jie yra pažymėti incidento likvidavimo planuose.

Kaip vėliau patikslino savivaldybės Teisės, personalo ir metrikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Stepaitis, pastatytų dar kolūkių laikais tokių rezervuarų ir yra daugiausiai Lukšiuose, vos po vieną Gelgaudiškyje ir Kriūkuose. R. Stepaičio teigimu, ateityje planuojama minėtus rezervuarus pažymėti specialiuoju ženklu.