Nuo kitų metų iš Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) savivaldybės perims valdyti miestų žemę – 120 tūkst. hektarų. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas susitiko su Lietuvos savivaldybių merais, administracijų direktoriais ir pristatė jiems esminius žemės valdymo pertvarkos principus, darbus, kuriuos reikės atlikti savivaldybėms, siekiant sklandaus miestų žemės valdymo funkcijų perėmimo. Susitikime taip pat dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos ir NŽT atstovai.

„Po sausio 1-osios jums nebereikės atsiklausti valstybės leidimo įgyvendinant savo vizijas. Žemės tvarkymas ir administravimas taps jūsų įrankiu, už kurį būsite atsakingi“, – susitikimo metu pabrėžė aplinkos ministras S. Gentvilas.

 

Kaip skelbia Aplinkos ministerija, nuo 2024 m. sausio 1 d. pagal įsigaliosiančias naujas Žemės įstatymo ir kitų susijusių įstatymų redakcijas miestų ir miestelių teritorijų administracinėse ribose esanti valstybinė žemė patikėjimo teise perduodama valdyti savivaldybėms, o NŽT įgis naują – konsultavimo ir kontrolės – funkciją.

Aplinkos ministro įsitikinimu, naujoji reforma atvers galimybes per visą Lietuvą savivaldybėms įveiklinti 120 tūkst. ha: įsigalios galimybė sudaryti žemės nuomos sutartis, formuoti žemės sklypus, plėsti miestų rekreacines zonas, planuoti statybas ar kurti renovuotų daugiabučių kvartalus. Taip pat ministras pabrėžė, kad su perduodama žeme suteikiama galimybė savivaldybėms didinti savarankiškas pajamas vystant statybas ar įgyvendinant nuomos sutartis.

Susitikimo metu taip pat aptartos savivaldybių funkcijos, kurios atkeliauja kartu su perduodama žeme. Aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė įvardijo, kad nuo kitų metų savivaldybės galės sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis, taip pat bus perleidžiami valstybinės žemės panaudos klausimai, savivaldybės bus atsakingos ir už servitutų nustatymą. Jos koordinuos ir sutikimus bei derinimus, pavyzdžiui, jeigu perduotame žemės plote bus norima planuoti statybas, savivaldybė, išduodama statybą leidžiantį dokumentą, galės suteikti ir sutikimą, taip sumažindama administracinę naštą. Dar viena atitenkanti funkcija – atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje apskaičiavimas.

Numatoma, jog po tam tikrų procedūrų savivaldybės turės pasirašyti žemės priėmimo–perdavimo aktus, o nuo 2024 m. vasario 1 d. bus perduodamos ir  funkcijos – savivaldybės taps naujaisiais žemės patikėtiniais.

Iki to laiko savivaldybės taip pat turės pasirengti pokyčiams: pasiruošti kartu su perduodamu turtu ir dotacijomis perimti priskirtus NŽT etatus, kurių iš viso 154, taip pat pritaikyti savo administracines struktūras funkcijoms įgyvendinti ir pasirengti teisės aktus, reglamentuojančius vidinius procesus.

Po susitikimo rajonas meras Raimondas Januševičius informavo, kad iš NŽT Šakių savivaldybei pereis dvi pareigybės.

„Mums perduodama patikėjimo teise tik miestų ir miestelių teritorijų administracinėse ribose esanti valstybinė žemė. Po reformos galbūt ir bus paprastesnis čia, vietoje, sprendimų priėmimas, bet manau, kad eidama šiuo keliu valstybė nusiima nuo savęs šiek tiek atsakomybės, o ir mes po to sulaukiame replikų, kad mūsų aparatas vėl plečiasi, – kalbėjo meras. – Šiandien kol kas negaliu palyginti, ar geriau buvo, kai žemę valdė NŽT.“

Dar birželį gyventojai, laikinai naudojantys valstybinės žemės plotus miesteliuose ir miestams priskirtose teritorijose, gavo iš NŽT informacinius pranešimus, jog po 2023 m. gruodžio 31 d. leidimai naudotis nebus pratęsiami.

„Žmonės neturėtų nerimauti. Sutarčių niekas nestabdo. Keisis tik nuomotojas. Juo taps savivaldybė, – aiškino meras. – Be abejo, su visais gyventojais sutarčių sudaryti iš karto, nuo kitų metų pradžios, nepavyks, nes prisijungimus gausim tik nuo sausio 1 d. Tad reikės ir gyventojų kantrybės.“

„Draugo“ inf.