Tekstilę šakiečiai rūšiuoja vis geriau

tekstiles konteineris sakiuose
Asta Saulė ŠULSKYTĖ


Birželio pabaigoje Šakiuose UAB „Ecoservice“ pastatė 11 tekstilės surinkimo konteinerių. Nors Lietuvoje sukurta reikiama infrastruktūra tekstilės gaminių rūšiavimui, tačiau gyventojai vis dar mokosi tinkamai tai daryti – mesti tik švarius ir tinkamus dėvėti drabužius, supakuotus į maišelius. Beje, Šakiuose yra nutikęs atvejis, kai buvo sulaukta skambučio norint atgauti per klaidą į konteinerį patekusius naujus batelius.

Pasak UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro prevencinės veiklos organizatorės Jurgitos Morozaitės, nors tekstilės konteineriai Šakiuose stovi tik keturi mėnesiai, tekstilę žmonės rūšiuoja vis geriau.

„Apskritai Marijampolės regione surinktos tekstilės kokybė – viena iš geriausių, kaip pastebi UAB „Ecoservice“ darbuotojai, surenkantys ją visoje Lietuvoje. Kadangi rūšiuojama visos Marijampolės apskrities surinkta tekstilė, tai išskirti kokybės ar tai, ką daugiausiai šakiečiai meta į konteinerius, labai sunku. Juo labiau, kad viskas būna tvarkingai supakuota maišeliuose“, – patikino J. Morozaitė.

„Į tekstilės rūšiavimo konteinerius turėtų keliauti tik tvarkingi, nesuplyšę, švarūs drabužiai, avalynė poromis, diržai, rankinės, kuprinės, patalynės užvalkalai. Prieš paliekant tekstilės gaminius tam skirtuose konteineriuose, reikėtų įvertinti, ar patys dar tokią naudotumėte, sudėti ją į maišelius ir tvirtai užrišti, kad tekstilė išliktų švari ir nesudrėktų“, – priminė prevencinės veiklos organizatorė.

Atliekos iš tekstilės konteinerių išvežamos kartą per savaitę. Keletą kartų buvo sulaukta pranešimų dėl to, kad konteineriai perpildyti ir juos reikia atlaisvinti. J. Morozaitė informavo, kad per mėnesį Šakiuose vidutiniškai surenkama 2,75 tonos atliekų, kurios su visa Marijampolės regione surinkta tekstile keliauja į Vilniuje įsikūrusį tekstilės rūšiavimo centrą.

Drabužiai, avalynė ir namų tekstilė suskirstomi į beveik šimtą kategorijų pagal medžiagiškumą, sezoniškumą bei paskirtį ir paruošiami antriniam panaudojimui. Taip pratęsiamas drabužių dėvėjimo laikas ir mažiau tekstilės gaminių virsta atliekomis. Antriniam panaudojimui nebetinkami tekstilės gaminiai perdirbami į žemesnės kategorijos gaminius, pavyzdžiui, industrines šluostes.

Būna atvejų, kai į konteinerius per klaidą patenka geri daiktai, kuriuos jų savininkai nori susigrąžinti. Tokiu atveju, J. Morozaitės teigimu, dėl prarasto daikto gyventojai turėtų kreiptis iš karto, kol konteineris dar neištuštintas – tada yra galimybė jį surasti ir atgauti konteinerio aptarnavimo metu.

Šakiai – ne išimtis. Viena šakietė netyčia į tekstilės konteinerį įmetė naujus dukros batelius. Ji iš karto paskambino į UAB „Ecoservice“ skambučių centrą ir informavo apie norą juos atgauti. Ištuštinant tekstilės konteinerį su ja buvo susisiekta, gyventoja susigrąžino per klaidą įmestus batelius.

Paklausta, ar Šakiuose tekstilės konteinerių įrengimas pasiteisino, J. Morozaitė pasidžiaugė, kad su kaupu, nes mažiau tokių atliekų metama į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Ji priminė, kad į tekstilės konteinerius negalima mesti kilimų, antklodžių ir pagalvių, suteptų, suplyšusių drabužių, tekstilės atraižų. Visa tai reikia priduoti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Rajone tokios aikštelės yra ne tik Šakiuose, bet ir Kudirkos Naumiestyje bei Gelgaudiškyje.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3