Kudirkos Naumiestyje apsilankiusiems Kultūros paveldo departamento Alytaus-Marijampolės teritorinio skyriaus specialistams gyventojai daugiausiai priekaištų turėjo dėl griūvančio Vinco Kudirkos tilto. Ir elementarių klausimų – kokiomis medžiagomis remontuoti ar rekonstruoti namus, esančius miesto istorinės dalies teritorijoje. Naumiestiečiams rūpi ir apleistos pirties, hidroelektrinės likimas.

Kudirkos Naumiestis turi istorinę dalį, kuri valstybės saugoma dėl archeologinių, architektūrinių, istorinių, kraštovaizdžio, urbanistinių, želdynų vertingųjų savybių. Valstybės saugomi yra ir Vinco Kudirkos paminklas bei kapas, Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, taip pat mieste yra nemažai vertingųjų savybių požymių turinčių objektų – tai Vinco Kudirkos tiltas per Šešupę, Tilto gatvėje esantys pastatai, kuriuose 1919–1928 m. veikė „Žiburio“ progimnazija ir 1945–1953m. buvo NKVD būstinė, knygnešio Antano Baltrušaičio-Antanėlio namas, Kranto gatvėje – žydų pirties pastatas, hidroelektrinės liekanos, Vinco Kudirkos pradžios mokyklos pastatas, Vytauto gatvėje – Vytauto Didžiojo paminklas bei  kiti.

Suprantama, kad istorinės dalies teritorijoje esančių statinių savininkai, norėdami namus tvarkytis, remontuotis, susiduria su paveldosaugos reikalavimais.

„Norintys namus remontuotis žmonės ieško architekto, pirmas jo klausimas būna, ar tas namas stovi paveldo teritorijoje. Dažniausiai išgirsta, kad bus daug rūpesčių, derinimo, brangiai kainuos <...>. Kas sustabdė tilto remonto projektavimą? Jūs, paveldas?“ – susitikimo metu teiravosi atvykusių paveldosaugininkų miesto seniūnas Edvardas Belevičius stebėdamasis, kad Vinco Kudirkos tiltas statytas 1938 m., o tik 2021 m. balandį Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė, kad tiltas turi vertingųjų savybių, kad jam reikalinga teisinė apsauga ir nutarė įrašyti į Kultūros vertybių registrą.  Todėl, anot seniūno, ir buvo sustabdyti tilto rekonstrukcijos techninio projekto darbai.

Kaip paaiškino Alytaus-Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjas Alius Baranauskas, tiltas miesto teritorijos plane buvo pažymėtas kaip vertingųjų savybių požymių turintis objektas jau ir anksčiau.

„Tokių tiltų Lietuvoje nėra daug, o kad tiltas nebūtų sunaikintas, buvo nuspręsta jį apsaugoti. Jeigu dabar norės restauruoti šį tiltą, teks išsaugoti jo autentiškumą, architektūrą“, – aiškino A. Baranauskas pridurdamas, kad šiuo metu vyksta tilto projektavimo darbai ir laukiama sprendinių.

Kaip pridūrė jo patarėja Violeta Kasperavičiūtė, paveldosaugininkų niekas neinformavo apie rengiamą projektą, o kai į juos kreipėsi projektuotojas, siekdamas suderinti projekto sprendinius, tuomet, pasak patarėjos, „pamačius, kad, remontuojant tiltą, gali būti sunaikintas tilto autentiškumas, buvo nutarta įtraukti į kultūros paveldosaugos registrą“.

Diskusijos dėl tilto plieskėsi toliau. Naumiestietę Vidą Baltrušaitytę neramino ir dabartinė, jos tvirtinimu, kritinė tilto būklė.

„Einant kaire puse per tiltą – skylės, galima nugriūti, turėklai išlaužyti, plytelės išgriuvę. Žiemą vaikščioti negalime, nes kojas išsisuksim. Jei taip man nutiktų, aš kažką paduosiu į teismą“, – tvirtino V. Baltrušaitytė.

Anna Povilaitienė antrino, kad su neįgalia mama tilto šaligatviu važiuoti neįmanoma, moteris stumia vežimėlį važiuojamąja kelio dalimi, taip sukeldama avarinę situaciją.

„Kas prisiims atsakomybę už tai, jeigu žmogus nukris? – teiravosi kitas naumiestietis. – Mes jau dešimt metų apie šitą problemą garsiai šaukiam.“

Kaip aiškino paveldosaugininkai, Vinco Kudirkos tilto savininkas yra Lietuvos automobilių ir kelių direkcija.

„Manau, kad per vėlai buvo pradėti šio tilto remonto projektavimo darbai, tik prieš metus. Ne šiemet ir ne pernai atsirado tos skylės, pasidarė tokia tilto būklė... Tiltų mes neremontuojam. Tilto savininkas skiria lėšas ir rūpinasi tilto priežiūra. Mes nesustabdėm projektavimo darbų, o kartu su projektuotojais pasikoregavome projektą“, – bandė paaiškinti V. Kasperavičiūtė.

Jau kalbėjusi V. Baltrušaitytė gyvena Tilto g. name, kuris turi vertingųjų savybių požymių, bet reikalinga keisti stogą, moteris nuogąstavo, ar buvo su paveldosaugininkais tartasi dėl stogo remonto, kad vėliau nereiktų stogo nuardyti, taip pat teiravosi, galbūt yra kažkokia tokiam istorinio pastato tvarkymui galimybė gauti lėšų iš paveldosaugininkų. Kaip sakė A. Baranauskas, niekas į juos nesikreipė dėl minėto namo stogo remonto, be to, jis paaiškino, kad vertingųjų savybių požymių turintiems objektas departamentas galėtų skirti lėšų tik techninio projekto parengimui, o pastatų remonto, rekonstrukcijos darbams lėšos skiriamos tik valstybės saugomiems objektams, per metus iš Kultūros paveldo departamento maždaug apie penki milijonai.

A. Povilaitienė apgailestavo, kad anksčiau, vedžiojant komunikacijas Kranto gatvėje, buvo sunaikintas akmenų grindinys, teiravosi dėl šioje gatvėje rastos daudos (ji buvo naudojama kaip paviršinio vandens surinkimo sistemų įrenginys) tvarkymo, apleistos pirties, hidroelektrinės likimo. Pasak miesto seniūno, akmenų grindinys atsiras naujai Dariaus ir Girėno ir Vytauto gatvių remontuojamose atkarpose.

Naumiestiečiai taip pat teiravosi, ar reikia kreiptis į paveldosaugininkus norint remontuotis namą, kaip pastatus remontuoti, rekonstruoti, griauti ar naujus statyti, kokiomis spalvomis pastatus dažyti, kokius langus susidėti. Siūlė net sumažinti istorinės miesto dalies ribas.

A. Baranauskas įsitikinęs, kad miestuose ir miesteliuose dėl pastatų stogų, fasadų, langų spalvos turėtų konsultuoti vietos architektai, kad miesteliai turėtų kažkokį savitumą.

„Čia yra istorinis miestas, todėl rekomenduojam išsaugoti tai, kas dar išlikę autentiško. O istorinių miesto ribų sumažinti tikrai nėra galimybių, nes duomenys tikslinti ir ribos apibrėžtos 2017 m. bei 2021 m., kuomet sprendžiama dėl tilto vertingųjų savybių požymių ir vėl naujai pasižiūrėta. Tai yra ekspertų apsvarstyta ir priimtas sprendimas, kad yra vertinga šita istorinė miesto dalis“, – sakė skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Kryžanauskienė.

Naumiestiečiams taip pat buvo paaiškinta ir dėl reikalavimų atliekant žemės kasimo darbus, kokiais atvejais reikalingi atlikti archeologiniai tyrimai. Tokie tyrimai šiuo metu atliekami remontuojamoje Vilties gatvėje.

Dar viena naumiestietė piktinosi, kad norėjusi remontuotis seną namą, bet jai žemėtvarkininkai pasakę, kad „namo griauti negalima“.

Kaip paaiškėjo, žmonėms trūksta elementarios informacijos, todėl paveldosaugininkai ragino visais klausimais verčiau kreiptis į juos, o ne į žemėtvarkininkus.