Už kai kurių gyvenimo ir įstatymų nuostatų nesilaikymą kartais tenka ir bausti. Kada užtenka žodinio įspėjimo, o kada reikia gyventoją ar juridinį asmenį traukti atsakomybėn, kalbamės su savivaldybės Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiuoju specialistu Remigijumi Dumčiumi.
Teisinius klausimus savivaldybėje padeda spręsti jau metai čia dirbantis R. Dumčius. Dažnai seniūnai kalba apie seniūnijos teritorijose esančius apleistus sklypus, pastatus. Kai kuriais atvejais, jei yra žinomas sklypo savininkas, patys seniūnai bando kalbėtis, kad žmonės bent apsišienautų teritoriją. Gaišta laiką seniūnai ieškodami sklypo savininkų.
Savivaldybės administracijoje atsiradus dar vienam teisininkui, darbas seniūnams palengvėjo. Pasak R. Dumčiaus, iki šiol atsakingo žmogaus, skiriančio administracines nuobaudas, žinančio ir teisinę bazę, savivaldybėje nebuvo.
„Savivaldybių administracijos iš viso gali nagrinėti, surašyti protokolus, skirti administracines nuobaudas pagal 97 administracinio nusižengimo kodekso straipsnius. Tai yra nemažai“, – sako pašnekovas.
Pasak R. Dumčiaus, pirmiausiai seniūnijų šeimininkai su neprižiūrimų sklypų savininkais bando kalbėtis, tartis gražiuoju, o jei nepavyksta – surinktą tiek vizualinę medžiagą ir visą informaciją perduoda savivaldybės teisininkui. Tuomet pradedama administracinio nusižengimo teisena. Išsiaiškinus sklypo savininką, šis yra kviečiamas pokalbiui, jeigu neatvyksta, administracinio nusižengimo byla kartais išnagrinėjama jam nedalyvaujant, o priimtas nutarimas išsiunčiamas paštu.
„Nesitvarkančiam savo sklype asmeniui po raginimo jau yra skiriama ir administracinė nuobauda – įspėjimas“, – akcentuoja savivaldybės teisininkas.
Pasak R. Dumčiaus, šiais metais seniūnai pateikė septynis kreipimusis dėl apleistų sklypų, daugiausiai iš Šakių seniūnijos, taip pat Griškabūdžio, Kriūkų: keturios administracinio nusižengimo bylos yra išnagrinėtos – asmenims skirti įspėjimai, trys bylos yra eigoje. Tarp jų ir viena susijusi su juridiniu asmeniu.
„Gaunam informaciją apie apleistą pastatą, tačiau kartais nėra ką patraukti atsakomybėn. Bausti galima asmenį, kurio vardu registruotas žemės sklypas ar statiniai. Pasitaiko atvejų, kuomet, sklypo savininkui mirus, galimi paveldėtojai nesitvarko paveldėjimo dokumentų. Aišku, notarų paslaugos kainuoja“, – sako R. Dumčius ir pritaria, kad apstu ir tuščių apleistų vienkiemių.
„Seniūnai neturi tiek pajėgumų ir finansų apipjauti apleistus vienišų žmonių sklypus. Galbūt žmonės turi suprasti, kad už savo aplinką yra patys atsakingi. Juolab kad yra daug aplinkos priežiūros paslaugas teikiančių asmenų, įmonių“, – tvirtina R. Dumčius.
O kas gresia už neprižiūrimą sklypą? Pasirodo, tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų.
Teisininkas įvardijo, kad buvo gautas kreipimasis dėl neprižiūrimų naminių gyvūnų vienoje iš Šakių rajono seniūnijų, pažeidėjui skirta 150 eurų administracinė nuobauda.
Kitas aktualus klausimas – valstybinės žemės nuomos skolininkai.
„Pradėjus dirbti, tokių skolininkų buvo daug. Vieni, kurie sudarę valstybinės žemės nuomos sutartis ir nemoka, kiti nuosavybės teise turi statinius ant valstybinės žemės, nors žemės sklypai nėra suformuoti po jais, tačiau pagal Aukščiausiojo teismo išaiškinimą – ir tokie asmenys privalo mokėti valstybinį žemės nuomos mokestį“, – aiškina savivaldybės teisininkas.
Jo teigimu, šiuo metu dėl 19 skolininkų, iš kurių yra ir nuo 2015 m. nemokančių nuomos mokesčio, jau kreiptasi į teismą ir yra priimti teismo sprendimai dėl skolos priteisimo. 12 civilinių bylų teisminio nagrinėjimo procese.
„Teismo sprendimui įsiteisėjus, mes perduodam skolos išieškojimą antstoliui, kadangi asmenys nebuvo suinteresuoti susimokėti skolą. Be abejo, tuomet skolos suma tik išauga. Tiesa, du asmenys, gavę teismo raštus pateikti atsiliepimus, iškart padengė įsiskolinimus. Kokios įsiskolinimo sumos? Pavyzdžiui, vieno juridinio asmens – 4,5 tūkst. eurų, tiesa, jam yra iškelta bankroto byla. Fizinių asmenų įsiskolinimo sumos siekia iki 3 tūkst. eurų“, – informuoja R. Dumčius.
Teiraujamės specialisto, kodėl žmonės nemoka žemės nuomos mokesčio – piktybiškai ar dėl užmaršumo?
„Yra daug asmenų, kurie gavę tuos vadinamus trihektarius jų neišsipirkę, nedirba, pernuomoja ūkininkams, iš ūkininkų pasiima nuomos pinigus, tačiau valstybei susimokėti užmiršta“, – sako R. Dumčius ir priduria, kad tokiems skolininkams nuomos sutartys nutraukiamos ir žemė bus iškeliama į laisvą žemės fondą.
Eduardas iš Griškabūdžio:
