Toliau atsodinamas Gelgaudiškio miškas – bendrystės, vienybės ir tvarumo simbolis

Toliau tęsiamas Gelgaudiškio miško atsodinimas: šiemet talkininkai sodino ąžuoliukus, liepaites bei egles. D. Pavalkio nuotr.

Praėjusį ketvirtadienį Gelgaudiškio miškas sulaukė gausaus būrio talkininkų – miško sodintojų. Į talką atskubėjo savivaldybės administracijos, Šakių socialinių paslaugų centro, Gelgaudiškio seniūnijos darbuotojai, Gelgaudiškio miesto ir mokyklų bendruomenės, seniūnai bei daugelis kitų gamtai neabejingų žmonių.

Pernai Gelgaudiškio miške balandžio mėnesį, per Nacionalinį miškasodį, talkininkai pasodino apie penkis tūkstančių ąžuolo, eglės, pušies, klevo, liepos, juodalksnio sodinukų.

Kaip žinia, Gelgaudiškio miško egles pradėjus naikinti žievėgraužiui tipografui, pažeisti medžiai buvo iškirsti, per trejus metus mišką turi atkurti savivaldybė, nes yra miško valdytoja (valdo patikėjimo teise).

miskasodis talka2Gelgaudiškio seniūnas Valdas Dumčius džiaugiasi Gelgaudiškio bendruomene bei savivaldos ir įvairių įstaigų žmonėmis – visais, kuriems rūpi Gelgaudiškio miškas. D. Pavalkio nuotr.

Tad praėjusį ketvirtadienį savivaldybės administracijos vadovai, skyrių vedėjai ir specialistai mielai darbą kabinetuose iškeitė į medelių sodinimą Gelgaudiškio miške. Pravedęs instruktažą, kaip reikia sodinti medžių sodininkus, Ūkio ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas Virgilijus Martinkevičius informavo, kad šios talkos metu numatyta apsodinti du po maždaug 40 arų plotus, iš viso keturis tūkstančius ąžuolo, liepos ir eglės sodinukų.

„Yra parengtas Gelgaudiškio miško atkūrimo projektas. Pernai užsodinta medeliais buvo apie 1,8 ha. Šiemet turime užsodinti 3,7 ha. Šiandien talkininkai užsodins tik nedidelę dalį miško, likusią užsodins rangovas“, – pasakojo V. Martinkevičius.

Nieko nelaukę miško sodintojai, nešini sodinukais ir kastuvais, pasklinda po kirtavietę ir kimba į darbą. Smagu pakalbinti besidarbuojančius. Gelgaudiškietė, „Nemuno“ mokyklos Gelgaudiškio skyriaus tikybos mokytoja Vilma Sluoksnaitienė į talką atėjo su aštuntokais.

„Džiaugiuosi tokiomis iniciatyvomis, prie kurių gali ir mokykla, bendruomenė prisidėti. Gelgaudiškio parko ir miško gyvavimą stebiu ir man jis labai rūpi. Skaudu buvo žiūrėti į vabalų apniktus, ruduojančius medžius. O kai iškirto juos, žiūriu ir ta tuštuma priminė man Baranausko žodžius – „tik ant lauko pliko kelios pušelės apykreivės liko!..“ – sako V. Sluoksnaitienė. – Ar daug medžių esu pasodinusi? Kažkada teko dirbi Šilagirio medelyne ir daug medelių išauginau nuo sėklytės.“

miskasodis talka3Talkos metu medeliais buvo užsodintas beveik vienas hektaras miško, likusius tris hektarus šiemet jau sodins miško darbų rangovas. D. Pavalkio nuotr.

Bendruomenės „Atgaiva“ pirmininkė Ilona Šeflerienė prisiminė, kad šis miškas buvo neatsiejama jos gyvenime dalis, ypač vaikystėje labai mėgdavo eiti į Gelgaudiškio mišką grybauti, uogauti.

„Kai pradėjo kirsti ligotus medžius, svarsčiau, kad tiek žmogų, tiek gamtą, augmeniją užklumpa ligos. Bet medžiai bus atsodinti. Viskas turi atsijauninti, atsigaivinti. Manau, tai natūralus procesas. Tikiu, kad čia buvo parkas, miškas yra ir bus“, – teigė I. Šeflerienė.

Džiugu talkoje sutikti ir rajono seniūnus. Kidulių seniūnė Renata Švelnytė-Mykolaitienė sako, kad kaimyniškai į talką atvyko kartu su vyru.

„Mano tėtis miškininkas. Tad per gyvenimą medžių jau daug esu pasodinusi, daugiausiai namų aplinkoje. Mokam medžius sodinti, tai galim ir kitiems padėti“, – šypsosi seniūnė.

Kalbinta Barzdų seniūnė Jurgita Didžiulienė sako, kad tai tvarumą puoselėjanti akcija.

„Ši medžių sodinimo talka – gražus bendrystės, susibūrimo pavyzdys. Kviečia – atliepk, atvažiuok, padėk. O dėl miškų kirtimo? Man buvo labai skaudu, kai buvo kertamas miškas šalia Gražiškių koplytėlės. Bet negali visur būti sengirė, specialistai, manau, įvertina, reikalingas ir jaunuolynų sodinimas“, – svarsto seniūnė.

Gelgaudiškio miškasodyje savivaldybės vicemerė Gintautė Didžbalienė dalyvauja pirmą kartą. Tačiau vicemerei medžių sodinimas – ne naujovė. Ji pasakojo, kad pirmosios ekologijos ir aplinkotyros studijos buvo Miškų fakultete, tad medelių sodinimas buvo neatsiejama studijų dalis.

„Džiugu, kad tiek savivaldybės darbuotojų dalyvauja talkoje, tokios veiklos, manau, labai reikalingos, ypač kolektyvo mikroklimatui gerinti“, – sako vicemerė.

Talkoje dalyvauja ir Šakių socialinių paslaugų centro darbuotojos. Kalbinta įstaigos vadovės pavaduotoja socialiniams reikalams Brigita Olensevičienė atviravo: „Prisidėjimas prie šios medžių sodinimo talkos skatina bendruomeniškumą. Mūsų įstaiga šiuo metu esame komandos formavime. Turime pokyčių. Manau, tokių bendrų veiklų metu kuriam ir savo kolektyvo bendrystę.“

Atsodinamu Gelgaudiškio mišku ir talkininkais, kuriems šis miškas rūpi, džiaugiasi ir miesto seniūnas Valdas Dumčius.

„Deja, žievėgraužio tipografo vabalai ir toliau naikina egles. Svarbiausia yra kontroliuoti jų plitimą. Tai ir yra daroma. Tuo užsiima savivaldybės atsakingas specialistas, – sako seniūnas. – Gelgaudiškio miškas yra mūsų visų miškas. Šiandien džiugu matyti gelgaudiškiečius, kitus žmones, kuriems šis miškas yra labai svarbus.“

Šnekiname ir energingai su kastuvu besidarbuojantį rajono merą Raimondą Januševičių ir smalsaujame, ar dažnai pastaruoju metu jam tenka darbuotis su kastuvu? Meras atvirauja, kad neseniai namų ūkio darže teko su kastuvu perkasti didelę krūvą komposto.

„Niekada nepraleidžiu Nacionalinio miškasodžio. Jau koks dešimtmetis. Įsimintiniausias buvo prieš trejus metus miškasodis Lekėčiuose, kuomet pliaupiant lietui sodinom pušies ir maumedžio sodinukus, kuriems sužaliavus turėjo pasimatyti pavadinimas Lekėčiai“, – prisiminimais dalijosi meras.

Po miškasodžio talkininkų bendrystė tęsėsi Gelgaudiškio parko aikštelėje, vadinamoje Žvaigždėje, kur gardžia sriuba vaišino „Nemuno“ mokyklos Gelgaudiškio skyrius ir „Šaltinio“ ugdymo centras.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3