Praėjusį sekmadienį socialiniuose tinkluose pasidalinta žinutė apie Jaunystės sodų bendrijoje Šakiuose pastebėtą sužeistą lapę paskatino pasidomėti jos likimu ir apskritai gyvūnų priežiūra žiemą.
Šakiečiai, pamatę nesiorientuojančią, sužeistą lapę, apie tai pasidalino socialiniuose tinkluose, klausdami, kur kreiptis?
„Pagal tai, ką pamačiau, manau, lapė sirgo, nes nereagavo į nieką, susirangė ir miegojo prie keliuko, kur žmonės vaikšto, mašinos važiuoja. Susisiekiau su rajone įsikūrusia gyvūnų prieglauda, informavau juos apie gyvūną. Dažnai mūsų soduose būna lapių“, – pasakojo šakietė Kristina.
Kalbantis su gyvūnų globos organizacijos VšĮ „Letenėlių namai“ vadove Mėja Nutautaite-Keraite, ši informavo, kad daugiau žinių, kur šiuo metu yra sužeista lapė, nėra.
„Apie sužeistą lapę gavau pranešimą iš vieno sodo gyventojo, kurio kieme gyvūnas gulėjo. Nors ir kreipėmės į Jaunystės sodų gyventojus, kad pamatę gyvūną pabandytų įvilioti į uždarą patalpą arba, kol atvažiuosime, apvožtų kokia dėže, nes sužeistam gyvūnui reikalinga skubi pagalba, tačiau daugiau jokios informacijos apie tai, kur yra gyvūnas, nesulaukėme, mums nepavyko lapės rasti ir perduoti Laukinių gyvūnų globos centrui Kaune“, – pasakojo „Letenėlių namai“ vadovė.
Teiraujamės ir Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovo Gintauto Liepuoniaus apie atvejus, kai randamas sužalotas laukinis gyvūnas. Jo teigimu, draugija negavo jokio pranešimo apie soduose rastą sužeistą lapę.
„Greičiausiai gyvūnas buvo partrenktas automobilio. Gali būti pažeisti ir viduriai. Matosi, kad iš skausmo gyvūnas riečiasi. Greičiausiai slėpėsi, įlindo kur ir nugaišo, – sakė pašnekovas. – Lapių populiacija yra per didelė. Aš už tai, kad jas reikia intensyviau medžioti.“
Tiesa, pasidalinus informacija apie sužeistą lapę socialiniuose tinkluose, sulaukta daug ir įvairių komentarų: vieni žmonės gailėjo gyvūno ir ragino jį kuo greičiau gelbėti, kiti tvirtino, kad tai natūrali atranka, ragino kreiptis į medžiotojus, dar kiti rašė, kad „su pagaliu per galvą geriausia pagalba“.
Anot „Letenėlių namai“ vadovės, paspaudus šalčiams, sulaukiama pranešimų apie netinkamomis sąlygomis lauke laikomus keturkojus.
Sekmadienį VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ atstovės vyko į Voverius, nes buvo gautas pranešimas apie lauke po skardos lakštu, o ne būdoje laikomą šuniuką. Tą dieną organizacijos atstovėms nepavyko paimti šunelio, nors buvo pasitelkta ir policija. Tik pirmadienį, dar kartą sureagavus jau rajono policijos pareigūnams, šuniukas atsidūrė „Letenėlių namai“ prieglaudoje.
Šakiuose įsikūrusios ir veterinarijos klinikos „Vetmeda“ gydytoja tvirtino, kad, nors lauke jau kelios savaitės laikosi žema temperatūra, laimei, iki šiol į veterinarijos kliniką dėl nušalimų niekas nesikreipė. Pašnekovės manymu, šakiečiai atsakingi ir moka rūpintis savo augintiniais.
„Svarbu, kad būdoje visuomet būtų sausai ir šiltai paklota. Geriausia, kad būda būtų šiltinta, su prieangiu. Orams atvėsus, gyvūnus augintinius reikėtų maitinti sočiau, kaloringesniu maistu. Svarbu, kad lauke esantis gyvūnas turėtų vandens, geriausia šilto, kuris lėčiau suledės“, – patarimų negailėjo veterinarijos gydytoja.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informavo, kad nuo 2025 m. gruodžio vidurio, prasidėjus didesniems šalčiams, gavo 16 pranešimų apie galimai neprižiūrimus ar paliktus šaltyje gyvūnus Marijampolės apskrityje.
„Tikrinant informaciją dauguma pranešimų nepasitvirtino – inspektoriams nuvykus patikrinti buvo fiksuojama, kad lauke laikomi gyvūnai būna trumpai, turi priėjimą prie pašarų ir vandens arba pagal savo rūšį gali būti laikomi lauke. Nuvykus patikrinti pranešimų apie augintinius, taip pat fiksuota, kad jie turėjo galimybę pasislėpti, turėjo būdas arba buvo laikomi ūkiniuose pastatuose, kur jiems užtikrinama apsauga nuo šalčio. Vien pats gyvūno buvimas lauke šaltesniu oru dar nereiškia pažeidimo“, – teigiama VMVT atsakyme „Draugui“ ir primenama augintiniams, spaudžiant šalčiams, skirti tinkamą dėmesį.
Beje, praėjusį penktadienį Vilniuje vykusios spaudos konferencijos metu pristatyta peticija dėl draudimo laikyti prie būdos pririštus šunis. Ją jau pasirašė daugiau nei 21 tūkst. gyventojų. „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ atstovės Karinos Guliajevos teigimu, jei Seimas priimtų įstatymo pataisas, draudžiančias laikyti prie grandinių pririštus šunis, tai žymiai prisidėtų prie gyvūnų gerovės užtikrinimo. Peticiją galima pasirašyti iki šių metų spalio.
Eduardas iš Griškabūdžio:
