Ketvirtadienį savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdyje aptarta rajono situacija ne tik dėl šalčių, sniego, bet ir galimos potvynių rizikos. Baiminamasi, kad potvynis šiais metais gali būti maksimalus ir ekstremalus, tad bandyta aptarti galimus scenarijus. Nors ir reziumuota, kad prieš gamtą nepakovosi, tačiau, kaip pabrėžė savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis, svarbiausia, kad į situaciją būtų reaguojama operatyviai, o žmonės žinotų, kad pagalbos ranka jiems bus ištiesta.
Nors kol kas didžiausius iššūkius kelia speigas, dėl žemos temperatūros ugdymo įstaigose pirmadienį, kai kur ir antradienį ugdymo procesas vyko nuotoliniu būdu (išskyrus „Šaltinio“ ugdymo centrą), visgi daugiausiai dėmesio susitikimo metu skirta galimam potvyniui.
„Potvynis gali būti maksimalus ir ekstremalus, todėl seniūnai turėtų pakalbėti su gyventojais, galbūt apsvarstyti ir laikino apgyvendinimo klausimą“, – teigė savivaldybės administracijos direktorius V. Ižganaitis.
Pasak Gelgaudiškio seniūno Valdo Dumčiaus, Nemunas jau pakilęs, tad baiminamasi, ar nesikartos 2010-ųjų scenarijus, kai žmonės net neturėjo geriamojo vandens, jį į namus gelgaudiškiečiams tada vežė UAB „Šakių vandenys“.
„Mūsų visos vandenvientės prie Nemuno, galimai jos bus užlietos“, – spėjo seniūnas.
Gelgaudiškio seniūnas Valdas Dumčius (dešinėje) kalbėjo, kad Nemunas jau pakilęs, tad baiminamasi, ar nesikartos 2010-ųjų scenarijus, kai gyventojai liko be geriamojo vandens. Kadangi visos vandenvientės prie Nemuno, tikėtina, kad jos bus užlietos ir šiemet. D. Pavalkio nuotr.
UAB „Šakių vandenys“ direktorius Kęstutis Vilkauskas sutiko, kad išties daugiausiai rūpesčio dėl vandenviečių yra būtent Gelgaudiškyje, ir nevyniodamas žodžių į vatą pripažino: „Jei vandens kilimas bus didesnis nei du metrai, tai kartosis 2010-ųjų scenarijus, jei reikės vežti vandenį, teks ieškoti ir papildomų pajėgumų, kaip tai padaryti.“
Kidulių seniūnė Renata Švelnytė-Mykolaitienė skaičiavo, kad panemunėje grėsmę mato maždaug 10 sodybų, kurios gali būti užsemtos. Plokščių seniūnas Danas Bendoraitis kalbėjo, kad gyvenamiesiems namams jo vadovaujamoje seniūnijoje grėsmės neturėtų būti, nebent ūkiniams pastatams.
Pavyzdžiui, jeigu bus stiprus ledonešis, Kudirkos Naumiestyje baiminamasi, kaip bus su statybviete prie rekonstruojamo tilto. V. Ižganaitis teigė, kad tai statybininkų rūpestis, bet sutiko, kad grėsmių tikrai yra.
Administracijos direktorius apie pasirengimą šalčiams teiravosi ir UAB „Šakių šilumos tinklai“ vadovo Mariaus Matelio. Įmonės direktorius patikino, kad viskas bus gerai, kuru apsirūpinta ir tikisi, kad jokių avarijų nebus.
Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas, einantis ir viršininko pareigas Rolandas Pavalkis kėlė klausimą dėl patogaus patekimo prie požeminių vandens hidrantų, nes, vyraujant šaltiems orams ir spaudžiant šalčiams, didėja gaisrų tikimybė, o jeigu tamsoje naktį reikia po sniegu rasti hidrantą, gaištamas itin brangus laikas. Visgi K. Vilkauskas svarstė, kad vieną blogybę keičia kita: jeigu hidrantai bus atkasti iš po sniego, ar juos atkasus nebus susidurta su kita – užšalimo – problema?
Beje, UAB „Šakių vandenys“ vadovas kreipėsi ir į gyventojus, kad šie būtų sąmoningi ir pasirūpintų vandens skaitiklių, įvadų priežiūra, kad ypač esantys nešildomose patalpose ar rūsiuose šie įrenginiai būtų užsandarinti, apvynioti termoizoliacinėmis medžiagomis, reguliariai patikrinami. 
Jei UAB „Šakių šilumos tinklai“ direktorius Marius Matelis (kairėje) nusiteikęs optimistiškai, tai UAB „Šakių vandenys“ vadovas Kęstutis Vilkauskas ne toks užtikrintas ir sako, jog gali būti įvairių situacijų, galimai ekstremaliausia situacija nusimato Gelgaudiškyje. D. Pavalkio nuotr.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šakių skyriaus vedėja Brigita Mikalauskienė teiravosi, o kaipgi yra dėl naudojimosi šulinių vandeniu, svarstė bei klausė, kaip būtų užtikrinamas vandens saugumas juose, bei priminė apie galimybę išsitirti kokybę. Seniūnas V. Dumčius teigė, kad nors žmonės šulinių vandenį tikrai naudoja, vandens kokybės tyrimai yra pačių žmonių apsisprendimo reikalas. Tiesa, savivaldybės sveikatos reikalų koordinatorė Edita Zubrickienė atkreipė dėmesį, kad ne visi žmonės yra sąmoningi, tad ragino paskatinti šulinių vandenį maistui naudojančias nėščiąsias ar mažus vaikus auginančias šeimas informuoti apie galimybę išsitirti vandens kokybę.
Posėdžio metu paliesta ir kelių būklės bei eismo sąlygų problema, mat ji nuolat kinta. Kriūkų seniūnas Anatolijus Kazlauskas teigė, kad neretai tenka prašyti ir bendrovių pagalbos, o Lekėčių seniūnas Ričardas Krikštolaitis pasidžiaugė, kad technika kol kas negenda, bet nuolat prižiūrėti nemažą seniūnijos plotą yra iššūkis. 
D. Pavalkio nuotr.
„Yra du žmonės, tai tikrai iššūkis per tokį plotą. Vakar per vieną dieną vienas traktorius bevalydamas kelius nuvažiavo 139 km ir 600 metrų“, – kasdienybe dalijosi seniūnas, o administracijos direktorius teigė, kad už darbą šiems žmonėms reikėtų ir priemokų, nes neretai kelius tenka valyti nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro, kai įprastos darbo valandos dar neprasidėjusios arba jau pasibaigusios. Ragino kelius ir toliau prižiūrėti, sužiūrėti ir atokiau gyvenančius seniūnijos gyventojus, kad reikalui esant pas juos galėtų patekti ir specialiųjų tarnybų transportas.
Tad nors susitikimo metu paliestas ne vienas su dabartine situacija ir žiemos rūpesčiais susijęs klausimas, akivaizdu, kad prieš gamtą nepakovosi, visko nesustrateguosi, bet svarbiausia, kaip pažymėjo V. Ižganaitis, kad, susiklosčius ekstremalioms situacijoms, būtų operatyviai reaguojama.
Eduardas iš Griškabūdžio:
