Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos (MŽD) surengta kasmetinė medžioklės trofėjų apžiūra tapo proga pažvelgti į praėjusio medžioklės sezono rezultatus ir įvertinti žvėrių populiacijos būklę.
Pasak Šakių MŽD medžioklės žinovo Gintauto Liepuonio, medžioklės trofėjus – ne tik sumedžioto žvėries atminimas, o gamtos brandos, medžiotojo patirties, atsakomybės ir pagarbos laukinei gyvūnijai liudijimas. Trofėjų apžiūros ir vertinimai Lietuvoje kasmet primena, kad medžioklė nėra vien laimikio siekis, o ilgalaikio ir atsakingo gamtos išteklių naudojimo bei puoselėjimo rezultatas. Beje, kasmetinį medžioklės trofėjų apžiūrų organizavimą reglamentuoja Medžioklės įstatymas ir Medžioklės taisyklės. Kiekvienas medžiotojas privalo pateikti sumedžiotų žvėrių trofėjus apžiūrai ir vertinimui.
Šakių MŽD 2025–2026 m. medžioklės sezono trofėjų apžiūrai vertinimui buvo pateikti 365 trofėjai: 282 stirninų ragai, 52 tauriųjų elnių ragai, 29 danielių ragai, du briedžių ragai, septynios vilkų kaukolės, dvi šernų iltys, keturios bebrų kaukolės, po vieną lapės, barsuko, usūrinio šuns ir šakalo kaukolę. Vertinimui buvo atrinkti 53 trofėjai. Pasak G. Liepuonio, dalis trofėjų buvo įvertinti bronzos, sidabro ir aukso medaliais. Ypač išsiskyrė du tauriųjų elnių trofėjai, pelnę aukso medalius, sumedžioti Remigijaus Kuncaičio (Baltkojų medžiotojų būrelis) bei Edmundo Astrausko (medžiotojų klubas „Ragas“). Aukso medaliais taip įvertinti stirninų ragai, stirninus sumedžiojo Vytas Damušis (medžiotojų klubas „Lakštingala“), Andrius Eniulaitis (Kidulių medžiotojų būrelis). Lukšių medžiotojų būrelio medžiotojo Arvydo Mockaičio ir Donato Kriaučiūno (medžiotojų klubas „Pjaunis“) sumedžiotų vilkų trofėjai įvertinti sidabro medaliu, Gelgaudiškio medžiotojų būrelio medžiotojo Gintaro Stuko lapės trofėjas taip pat įvertintas aukso medaliu.
„Tai reikšmingas įvertinimas tiek medžiotojams, tiek medžioklės plotų naudotojams, kurių pastangos formuojant ir saugant kokybiškas žvėrių populiacijas duoda apčiuopiamų rezultatų“, – teigė G. Liepuonis.
Pasak jo, trofėjų apžiūros atskleidžia ne tik pasiekimus, bet ir problemas.
„Vertinant bendrą pateiktų trofėjų vaizdą, matyti, kad nemaža dalis žvėrių sumedžiojami dar nepasiekę biologinės brandos. Tai ypač pastebima tarp tauriųjų elnių ir briedžių. Kiekvienas perspektyvus patinas, nesulaukęs savo brandos viršūnės, yra prarasta galimybė ateities genetinei kokybei ir įspūdingesniems trofėjams“, – sako medžioklės žinovas.
Jo įsitikinimu, tauriųjų elnių ir danielių patinų medžiojimas varant neduoda ir gero rezultato, nes tokiose medžioklėse, kai žvėris išgąsdintas ir greitai juda miško tankmėje, objektyviai įvertinti jo amžių, kūno išsivystymą ir kitus atrankos kriterijus tampa itin sudėtinga. Todėl dažnai sumedžiojami jauni, perspektyvūs individai, kurie ateityje galėtų tapti stipriais reproduktoriais ir vertingų trofėjų savininkais.
„Mano įsitikinimu, atrankinė ir trofėjinė medžioklė turėtų būti vykdoma tykojant arba sėlinant. Tik ramiai stebint žvėrį natūralioje aplinkoje galima tinkamai įvertinti jo amžių, būklę ir vietą populiacijoje. Tuo tarpu medžioklės varant labiau tinka populiacijos gausai reguliuoti, kai svarbiausias tikslas yra ne trofėjaus kokybė, o gyvūnų skaičiaus valdymas“, – įsitikinęs G. Liepuonis bei priduria, kad briedžių trofėjai taip pat rodo, kad dažnai sumedžiojami per jauni individai.
Anot medžioklės žinovo, šios rūšies medžioklėje ypač svarbu išlaikyti griežtą limitavimą ir atsakingą atranką, leidžiančią gyvūnams pasiekti brandą ir realizuoti savo genetinį potencialą.
G. Liepuonio teigimu, medžioklės trofėjų apžiūros yra tarsi veidrodis, kuriame atsispindi mūsų medžioklės kultūra.
„Trofėjai kalba ne tik apie tai, ką sumedžiojome, bet ir apie tai, ką palikome ateičiai: stiprias, sveikas ir gyvybingas laukinių gyvūnų populiacijas ateinančioms kartoms“, – sako medžioklės žinovas.
Samanta iš Sintautų:
