Ema BILEVIČIŪTĖ

Lyginant situaciją Šakių rajone ir kituose miestuose, galima tik pasidžiaugti. Daugelis seniūnų skundžiasi, kad jiems savivaldybės suteikia mažai galių ir nepriklausomybės, tuo tarpu Šakių rajone visi patenkinti. Tačiau niekada negali būti viskas idealu, juk yra dar kur pasitempti. Galbūt seniūnai gali laisvai disponuoti pinigais, kurių skiriama minimaliai, tačiau dalis jų mano, kad administravimo sistemą dar reikia tobulinti.

Nuotr. Seniūnai tikina, kad galių tvarkytis savo teritorijoje jiems užtenka, bet neslepia, kad geriausias administravimo modelis būtų toks, kaip mokyklose.

Kiekvienais metais vyksta tradicinis seniūnų sąskrydis. Jo metu susirinkusieji dalijasi patirtimi ir lygina situaciją su kitais rajonais. Įdomu tai, kad Lietuva yra maža šalis, tačiau vietos savivalda skiriasi daug. Savivaldybės administracija vieniems seniūnams suteikia daugiau galios ir valdžios, o kitiems priešingai, todėl tuose miesteliuose nevyksta joks progresas. Kitų rajonų seniūnai nuogąstavo, kad tik pieštukams ir trintukams pinigų skiriama. Plokščių seniūnė Laimutė Miliūnienė teigė, kad nors Šakių rajone seniūnai turi vykdyti nemažai paliepimų „iš aukščiau“, tačiau tikrai gali jaustis savo seniūnijos šeimininkais. Žvirgždaičių seniūnas Algimantas Baubonis taip pat pritaria kitų seniūnų nuomonei ir teigia, kad rajone užtenka savarankiškumo. Jis dar pridūrė, kad savivaldybės administracija visuomet reaguoja į iškilusias problemas ir padeda jas spręsti. Žinoma, kaip ir visur, didelė problema yra mažas finansavimas, tačiau tą patį išgyvena visi ir nėra kam pasiskųsti. Gaila, kad pastaruoju metu seniūnijose išaugo socialiai remtinų žmonių ir bedarbių skaičius, tačiau šios problemos tik laiko klausimas. Dabar reikia galvoti apie tas problemas, kurias galima išspręsti greitu metu.

 
Kaip jau buvo minėta anksčiau, viskas negali būti gerai, todėl dar reikia pasitempti. Prisiminkime laikus, kai seniūnai turėjo pavaduotojus, kuriuos dar turi kitų rajonų seniūnai. Jie atlieka visus seniūno darbus, šiam išėjus atostogų. Tačiau Šakių rajone šio etato nėra. „Dabar situacija yra tokia, kad seniūnui atostogaujant jį pavaduoja kitos seniūnijos vadovas, todėl normalu, jog jis mažai ką žino apie tą seniūniją. Iškyla problema, nes sunku aptarnauti dvi vietoves“,- teigė Vidas Cikana. Vieną valdyti yra sunku, o ką kalbėti apie dvi. Todėl būtų gerai, jog kiekvienas seniūnas turėtų pavaduotoją, kuris čia gyvena ir žino esamą situaciją. Taip pat reikia ir ūkvedžių, nes iškilus problemoms įgyvendinant ūkio projektus, turi būti žmogus, kuris tai sugebėtų atlikti ir pagelbėtų bėdoje. Dabar viską seniūnas turi suprasti vienas ir būti visų galų meistru. Panagrinėkime tokią situaciją: Lietuvoje yra daug mokyklų ir tvarka visur vienoda. Vadovaujantis asmuo yra direktorius, jis turi daugiausiai žinių ir kompetencijos vadovauti švietimo įstaigai. Direktoriui pavaldūs kiti asmenys, tokie kaip pavaduotojas ūkio reikalams, pavaduotojas ugdymui, vyr. finansininkas ir taip toliau. Žodžiu, kiekvienas yra atsakingas už skirtingus dalykus ir išmano savo sritį. Tuo tarpu mūsų rajono seniūnai neturi pavaduojančių žmonių, kurie galėtų pagelbėti ar pavaduoti. Atrodo, tiek nedaug tereikia.

Lyginant Lietuvą su kitomis pasaulio šalimis taip pat galima rasti pavyzdžių, iš kurių būtų galima pasimokyti. Jungtinėse Amerikos Valstijose yra 50 valstijų, ir kiekvienoje iš jų veikia skirtingi įstatymai, tačiau daugeliu atvejų yra taip: jei seniūnas savo valdomoje teritorijoje gerai tvarkosi, jis gali verstis dar papildomai ūkine komercine veikla. Pavyzdžiui, turėti fermą ir ten auginti gyvulius. Gautas pelnas skiriamas valdomos teritorijos biudžetui ir tada daug mažiau lėšų reikia prašyti iš centrinės valdžios. Šakių rajone seniūnams galių duota nemažai, palyginus su kitais rajonais, tačiau vienas žmogus visko aprėpti negali. „Jeigu vienam žmogui yra duoti trys baseinai, tai juk visuose plaukti negali“,- juokavo Lukšių seniūnas.

2008 metais Seimas priėmė naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymą, kuriame buvo įteisinti seniūnaičiai. Jie yra lyg ir pavaduotojai, tačiau už tai negauna jokios algos. Viskas būtų gerai, tačiau jų darbą teigiamai vietiniai gyventojai įvertina tik tose seniūnijose, kuriose sukauptas nemažas biudžetas. Seniūnaičių funkcija yra prižiūrėti gyvenamosios vietovės teritoriją (kelius, gatves, aikštes, kapines ir kitus infrastruktūros objektus), o jei kas yra blogai, apie tai informuoti seniūną. Jeigu seniūnijos biudžetas yra minimalus, problemų greitai išspręsti neįmanoma, todėl gyventojams atrodo, kad seniūnaičiai nieko neveikia. Ta pati situacija yra visur. Jei niekas nefinansuoja, rankos yra surištos ir negali imtis jokių priemonių.