Giedrė PLEČKAITYTĖ

Pagaliau atėjo metas, kai tenka išgirsti raginimus rūšiuoti atliekas. Bet, ar dažnas iš mūsų vis tik ryžtamės skirti laiko tinkamam atliekų rūšiavimui, kad nors kiek prisidėtume prie aplinkos puoselėjimo. Tad pasidomėjome, kokios galimybės rūšiuoti pavojingas atliekas sudarytos rajone.

Nuotr. Šakiuose tik didžiosiose parduotuvėse, pašte bei bibliotekoje galima atsikratyti smulkiųjų pavojingų buities atliekų, baterijų.  

Trūksta informacijos

Gimtinėn iš užsienio grįžę tėvynainiai pasigenda pilnavertės atliekų rūšiavimo sistemos „Ne vienerius metus gyvenu Vokietijoje, kur, patikėkite, atliekų rūšiavimo sistema labai išvystyta. Ten nėra galimybės nerūšiuoti atliekų. Vokietijoje atliekų rūšiavimą skatina valstybė, kuri už rūšiavimą taiko mažesnius mokesčius. Gaila, kad lietuviai nemoka rūšiuoti ir tausoti gamtos“,- kalbėjo jau dešimtmetį Vokietijoje gyvenanti Rasa. Kaip žinia, Lietuvoje dabar geriausiu atveju rūšiuojame stiklą, popierių, plastiką.

Tačiau, panašu, atėjo laikas, kai ir Lietuvoje vis dažniau kalbama apie buitinių atliekų rūšiavimą, nors iki pilnaverčio rūšiavimo mūsų šalyje dar toli. Ar dažnas iš mūsų skiriame dėmesį pavojingų buities atliekų, tokių kaip liuminescencinių lempų, dažų, buitinės chemijos, kosmetikos, pasenusių vaistų likučių, baterijų rūšiavimui. Paprastai tokias pavojingas atliekas, dažnai nesusimąstydami, šveičiame tiesiai į bendrą šiukšlių konteinerį.

 
Penkios apskrities savivaldybės (tarp jų ir Šakių rajono savivaldybė) Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrui pavedė administruoti ir valdyti racionalią, valstybės remiamą regioninę atliekų tvarkymo sistemą, tenkinančią visuomenės poreikius, atitinkančius Europos sąjungos (ES) ir Lietuvos teisės ir norminių aktų reikalavimus, apsaugančius gamtą ir žmonių sveikatą nuo taršos atliekomis poveikio. Tad centro direktoriaus A. Mieliausko teiravomės, kaip jis vertina regione įgyvendintą atliekų tvarkymo sistemą? „Minimaliai viskas padaryta. Kuo žmonės mažiau rūšiuos, tuo kainos tik didės. Įstatymai reikalauja, kad gyventojai rūšiuotų atliekas. Savivaldybėse rūšiavimui sudarytos minimalios sąlygos“,- sakė centro direktorius. Tačiau kas daroma, kad žmonės kuo daugiau gautų informacijos apie tinkamą atliekų tvarkymą. „Taigi teikiame informaciją per spaudą ir savo tinklalapyje. Kas nežino, tas nežino. Kažkaip tai žmonės sunkiai skaito“, - sakė jis ir pridūrė, jog spalio pabaigoje Marijampolėje organizuos akciją, skirtą informacijos sklaidai.

A. Mieliausko prašėme patarti gyventojams, kur jie galėtų mesti kenksmingas buitines atliekas, pavyzdžiui, baterijas. „Mūsų sistemoje kol kas pavojingas atliekas galima talpinti tik stambiųjų atliekų aikštelėse. Seniūnijose vykdomi apvažiavimai, kurių metu irgi surenkamos pavojingos atliekos. Ir visa tai yra nemokama“, - sakė A. Mieliauskas.

Kuriuose namuose nėra panaudotų baterijų? Deja, dažnas net nesusimąstę jas meta tiesiai į šiukšliadėžę. Tačiau didžiosios šalies parduotuvės, ir ne tik, yra sudarę puikią galimybę tinkamai atsikratyti pasenusių baterijų neteršiant gamtos. Pasidomėjus, paaiškėjo, kad šių pavojingų atliekų atsikratyti galima Šakiuose veikiančiose parduotuvėse „Norfa“, „Maxima“, „Cento“, „Senukai“. Pakalbinti minėtų parduotuvių pardavėjai sakė, kad dėžutės baterijomis prisipildo negreitai. Paprastai žmonės atsineša po keletą elementų. Tačiau būna ir tokių, kurie atneša saujas sukauptų baterijų. Speciali dėžutė, skirta baterijoms, stovi ir Šakių pašte. Jau daugiau nei metai laiko VĮ Šakių viešoji biblioteka ir jos filialai pasirašę sutartį su  Asociacija „EEPA” - elektros ir elektroninės įrangos bei baterijų ir akumuliatorių gamintojų ir importuotojų įsteigta organizacija. Šakių viešosios bibliotekos direktorė Regina Ūsienė sakė nepastebėjusi, kad žmonės aktyviai mestų baterijas, tad dėžutė prisipildo negreitai.  

Dažnai namų vaistinėlėse yra vaistų, su jau pasibaigusiu galiojimu? Deja, šeimininkė, tvarkydama namų vaistinėlę, tokius vaistus ramia sąžine, nė nesusimąstydama apie žalą gamtai, meta tiesiai į šiukšlių dėžę. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 metų rugpjūčio 26 dienos įsakymu, Kontroliuojamų vaistinių preparatų surinkimo vaistinėse tvarkos apraše yra nustatyta, kad vaistinės nuo minėtų metų spalio 1 dienos privalo rinkti naikintinus kontroliuojamus vaistinius preparatus iš gyventojų šio įsakymo nustatyta tvarka. Be to, gydytojas privalo informuoti pacientą ar jo globėją, kad nesuvartotus kontroliuojamus vaistinius preparatus surenka visos vaistinės, kuriose šie preparatai parduodami. Kiek teko domėtis šiuo klausimu, Šakiuose veikiančios vaistinės priima tokius vaistus. Vaistinės „Camelia“ vaistininkė sakė, kad retai žmonės atneša pasibaigusius galioti vaistus. Pasak vaistininkės, lietuviai  - taupūs žmonės, jie vaistų nusiperka tiek, kiek reikia. Eurovaistinės vaistininkė sakė, kad vaistinė priima tik vaistų, bet ne papildų likučius. Tačiau, nenustebkite, jei atnešę nereikalingų vaistų būsite pasiųsti į kitą vaistinę, nes, pasak vaistininkės,  būna, kad gamtosaugai neabejingi žmonės dėl vietos stokos bus pasiųsti į kitą vaistinę.

Tačiau, kur dėti visas kitas pavojingas buities atliekas. Kad tokie klausimai nekiltų, matyt, šalyje turės pasikeisti dar ne viena karta.