Gintarė MARTINAITIENĖ

Būkime vieni kitiems geri, mokėkime daryti gera ir to mokykime kitus – tokiais ir panašiais žodžiais bendravo į padėkos popietę antradienį susirinkusios „Maisto banko“ akcijoje dalyvavusios trys rajono organizacijos. Nors akcija vyksta ne pirmus metus, savivaldybė prie jos prisidėjusiems dėkojo pirmą kartą. Daug dėmesio skirta pasvarstymams, ką ši akcija duoda savanoriškai joje dalyvaujančiam jaunimui.

Nuotr. Pirmą kartą akcijos organizatoriams dėkojo savivaldybė. R. Rauktienė jiems įteikė simbolines dovanėles.

Lapkričio 18-19 dienomis surengtoje „Maisto banko“ akcijoje gyventojai aukojo maisto produktus labiausiai nepasiturintiems. Šakiuose akcijoje dalyvavo Socialinių paslaugų centras, Žmonių su negalia sąjunga ir Vaikų globos namai. Jiems talkino apie 60 savanorių. Nors šakiečiai gana aktyviai dalyvauja šiose akcijose, šį kartą jie, lyginant su ankstesnėmis, surinko bene daugiausiai maisto produktų - už beveik 7 tūkst. litų. Visoje šalyje suaukota tiek produktų, kiek nesitikėjo net organizatoriai – 75 tonos už beveik 900 tūkst. litų. Nors daugelį slegia sunkmetis, nepriteklius, visgi lietuvaičiai gali ir moka būti geri, dosnūs. Apie tai nemažai buvo kalbėta ir antradienį vykusio susitikimo metu, kurio tikslas – padėkoti prie akcijos prisidėjusiems.

 
Svarbu ne tik tai, ką tokios akcijos suteikia skurstantiesiems, bet ką jos duoda jas organizuojantiems ir dalyvaujantiems. Padėkos popietės dalyviai nemažai kalbėjo apie pavyzdžio rodymą jaunimui, kuris ypač svarbus. Socialinių paslaugų centro direktorė Vilma Bielskienė pasakojo, kad iš pradžių, kai paprašė talkinti „Žiburio“ gimnazistų, ji tarsi jautė jų skeptišką požiūrį, tačiau vėliau paaiškėjo, kad gimnazistai noriai prisidėjo prie akcijos. Buvo netgi geriau nei tikėjosi. Pasitaikė ir tokių, kurie savanoriauti ir rinkti maisto produktus buvo pasiryžę ilgiau nei reikėjo.

Nors Vaikų globos namai akcijoje dalyvavo tik antrąjį kartą, tačiau socialinė darbuotoja Daiva Kalinauskaitė pasakojo, kad globos namų auklėtiniams tai ypač svarbu. Daugelis jų iš asmeninės patirties žino, ką reiškia laukti suaukoto maisto. „Viena mergaitė sakė, kad jai tai didžiausia šventė, nes aplink tiek daug gerų, aukojančių žmonių. Kitas vaikas prisiminė, kaip pats namuose laukdavo jau suruoštų maisto paketų ir supranta, kad ir dabar kažkas jų laukia. Buvo ir tokių auklėtinių, kurie pasitaupę iš kišenpinigių pirko ir aukojo maisto skurstantiems žmonėms“, - pasakojo socialinė darbuotoja. Mažiausiajam šios akcijos savanoriui, globos namų auklėtiniui – šešeri. Galbūt nuo tokio amžiaus pradėdami dalyvauti panašiose akcijose suprasime, kad gerumas užaugina gerumą ir mes tikrai tapsime geresni? V. Bielskienė minėjo vieną gražiausių pavyzdžių, kai nupirktus produktus paduoda visai mažas vaikas, o tėvai jam aiškina, kam jie skirti, kodėl reikia aukoti.

Kaip pasakojo akcijoje dalyvavusieji, daugiausiai aukoja viduriniosios klasės žmonės arba tie, kurie turi mažiausiai. „Iki ašarų sujaudina, kai ateina sulinkusi pensininkė, skaičiuojanti centą prie cento ir atiduoda paskutinius du litus, kad nupirktume tai, ko labiausiai reikia. Kita moteris sakė, kad pinigėlių visai neturi, bet iš namų atnešė du marinuotų grybų stiklainius. Tai tikrai jaudina. Tie, kurie mažiau turi, labiau ir supranta“, - mintimis dalijosi Neįgaliųjų sąjungos pirmininkė Stasė Vasaitienė. Socialinių paslaugų centrą gana nustebino ir tai, kad nors savanorių prekybos centre dar nebuvo, bet paliktą akcijos atributika paženklintą vežimėlį jie rado prikrautą maisto produktų. Tad kartais žmonėms nereikia net raginimų.

Žinoma, ne viskas tokių akcijų metu gražu. Pasitaiko ir gana kandžių replikų ar pasisakymų, kodėl jis neaukos, tačiau savanoriškai dirbančios moterys sako nelabai kreipiančios į tai dėmesį. „Sakyčiau, kad žmonės keičiasi. Seniau jie buvo geranoriškesni, daugiau šypsodavosi, nors, aišku, yra visokių“, - teigė viena iš savanorių, Neįgaliųjų sąjungos narė Bronė Mureikienė. V. Bielskienė pasakojo, kad „Žiburio“ gimnazistai kandžius pasisakymus taip pat ignoravo. Rodos, neaukoji ir neaukok, bet nebūtina replikuoti... Tačiau vėlgi – tai kiekvieno asmeninis reikalas.

Vicemerė Rima Rauktienė ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė visų trijų organizacijų vadovus bei atstovus apdovanojo simbolinėmis dovanėlėmis, skyrė jiems gražiausius žodžius, posmus. Dainomis susirinkusiuosius džiugino solistė Vismantė Vasaitytė.

Kaip kalbėjo popietės dalyviai, pasistenkime būti geresni – tai ypač svarbu – dėkime gerumą į bendrą aruodą lyg pelės po grūdelį ir iš jų, atėjus laikui, tikrai išaugs vaisiai.