Asta GVILDIENĖ Visai neseniai sukako metai, kai dirba naujai išrinkta rajono savivaldybės taryba. Skaitytojų pageidavimu apie tai, kaip sekasi dirbti žmonėms, stojusiems prie valdžios vairo, kaip jie vertina kolegų ir savo darbo rezultatus, su kokiomis nuotaikomis žvelgia į kasdieninį gyvenimą, šiandien kalbamės su jau antrąją kadenciją pozicijoje dirbančia Marija Jurgiliene.
Nuotr. Su optimizmu į rytojų žvelgianti M.Jurgilienė teigė, kad aplinkui mato daug abejingumo.
Ar dirbant taryboje antrąją kadenciją nepasikeitė nuomonė apie jos darbą?
Pirmosios kadencijos pirmąją pusę galima vertinti kaip mokymąsi mokykloje. Reikėjo daug ko išmokti, daug ką suprasti. Tarybos nario veikla - ne vien darbas posėdžiuose, komitetuose ar darbo grupėse, bet ir bendradarbiavimas, susitikimai su rinkėjais bei dalyvavimas visuomeninėje veikloje. Darbas taryboje ir jos veikla kiekvienais metais gerėja, tobulėja technologijos, įrengtas elektroninis balsavimas. Atsiranda profesionalioji politinė kultūra, t.y. pagarba kolegai, tolerancija kito žmogaus nuomonei.
Ar reikalinga tarybai opozicija? Kokia jūsų nuomonė apie jos darbą?
Opozicija - demokratinės visuomenės varomoji jėga. Ji, kaip ir pozicija, taryboje būtina. Tik klausimas, ar pozicijoje ir opozicijoje dirbantys tarybos nariai sprendžia klausimus ir diskutuoja žmonių labui, ar tiesiog elgiasi savanaudiškai?
Ar čia galioja patarlė: „Vienas lauke ne karys“?
Manau, taip. Sprendžiant bet kokį klausimą, mano manymu, geriausia dirbti komandoje, ieškoti bendraminčių. Tik taip galima pasiekti geriausių rezultatų. Ne veltui sakoma, diskusijose gimsta tiesa. Pridurčiau, kad ne tik tiesa, bet ir daug protingų minčių, teigiamų sprendimų.
Ar nereikėtų mažinti tarybos narių skaičiaus, sumažėjus gyventojų skaičiui rajone?
Iš tiesų, tai labai diskutuotinas klausimas. Pertvarkas reikėtų pradėti daryti nuo aukštesnės valdžios – nuo Seimo. Nors Lietuvoje gyventojų skaičius ir sumažėjo, tačiau Seimo narių liko tiek pat. Manau, kad nors mūsų rajone gyventojų kaita ir vyksta, tačiau problemų yra daug, todėl mažinti tarybos narių skaičių tik todėl, kad mažėja gyventojų skaičius, tikrai nėra tikslo.
Ar tikite, kad vis sunkėjantį žmonių pragyvenimo lygį galima pakeisti? Kaip?
Žodis „pakeisti“ turi daug prasmių ir nuo daug faktorių jis priklauso. Pirmiausia reikia mažinti atotrūkį tarp miesto ir kaimo, sutvarkyti įstatyminę bazę. Šakių kraštas – žemdirbiškas, todėl ir įstatymai čia turėtų būti palankesni smulkiajam verslui bei jo skatinimui. Svarbu plėtoti ir pradėti įgyvendinti žemės ūkio produkcijos perdirbimą vietoje. Jei būtų sukurta daugiau naujų darbo vietų, žmonėms nereikėtų kasdien galvoti, kaip išgyventi ar emigruoti į užsienį, didėtų motyvacija, pakiltų žmonių pragyvenimo lygis.
Ko daugiau matote šiandieniniame gyvenime: pozityvo, abejingumo, negatyvo?
Gyvenime yra ir gėrio, ir blogio, tačiau aš aplinkiniuose žmonėse matau daugiau abejingumo. Jis pasireiškia visur: šeimoje, darbe, visuomenėje. Aišku, kiekvienas žmogus į gyvenimą turi žiūrėti per savo suvokimo prizmę, per savo išsiugdytą pareigos jausmą. Tačiau mūsų, lietuvių, bruožas – ieškoti kaltų ir blogio kituose. Kai kurios televizijos laidos sukelia daug pesimistinių emocijų, tačiau mūsų pačių teisė rinktis, kokią laidą žiūrėti.
Ar į rytojų žiūrite su optimizmu?
Kiekvienas žmogus savo likimo kalvis. Aš į gyvenimą žiūriu su optimizmu. Jaučiuosi reikalinga savo šeimai, kaip tarybos narė jaučiu pareigą žmonėms, visuomenei.
Kaip įvertintumėte praėjusių metų tarybos darbą?
Praėjusių metų tarybos darbą vertinu gerai. Padarėm tiek, kiek galėjom, kiek reikėjo padaryti. Aišku, buvo neapsieita be asmeniškumų, kurie trikdė normalų tarybos darbą, praradome daug laiko tuščioms kalboms ir emocijoms. Visi tarybos nariai buvo aktyvūs įnešdami savo indėlį į bendrą aruodą komitetuose ir posėdžiuose. Visiems jiems linkiu tolerancijos ir lankstumo, mokėjimo išgirsti ir išklausyti kitus.
Dėkoju už pokalbį.
Kornelija iš Šakių:
