Asta GVILDIENĖ

Jau eina antri metai, kai dirba naujai išrinkta rajono savivaldybės taryba. Skaitytojų pageidavimu apie tai, kaip sekasi dirbti žmonėms, stojusiems prie valdžios vairo, kaip jie vertina kolegų ir savo darbo rezultatus, su kokiomis nuotaikomis žvelgia į kasdieninį gyvenimą, šiandien kalbamės su Martinu Eimučiu, rajono taryboje dirbančiu pirmą, tačiau galbūt ne paskutinę kadenciją.  

Nuotr. M.Eimutis tvirtina, kad žmonės tiki populistiniais pažadais ne todėl, kad yra buki, o todėl, kad iš tikrųjų nori geriau gyventi.

Ar dirbant taryboje nepasikeitė nuomonė apie jos darbą?

Nuomonė apie tarybos darbą keičiasi nuolatos, nes atsiranda situacijos, kai gali pažvelgt į jos darbą kitu kampu, taip pat daug duoda bendravimas su kitų savivaldybių tarybų nariais. Be abejonės, yra įdomu stebėti ir išgirsti suvokimą apie tarybos darbą iš kitų miestų ir rajono savivaldybių tarybose esančių bičiulių. Mano pirminis suvokimas apie tarybą buvo vadovėlinis, nupieštas universitete. Realybėje yra visai kitaip. Dažnai iškyla tokios darbinės situacijos, apie kurias vadovėliuose net neužsimenama.

 
Ar tarybai reikalinga opozicija?

Demokratinė valstybė neįsivaizduojama be skirtingų nuomonių ir interesų. Pati politinė sistema susideda iš politinių partijų, kurios siekia valdžios ir natūraliai ją gavusios sukuria poziciją. Todėl noriu pasakyti, kad opozicija yra natūralus dalykas, tik labai svarbu, kad ji būtų konstruktyvi, o ne siekianti tik sumenkinti pozicijoje esančius politinius veikėjus ir jų priimamus bei proteguojamus sprendimus. Šakių rajono savivaldybės tarybos opozicijoje dirbantys Lietuvos krikščionių demokratų ir Tėvynės Sąjungos partijos nariai bei savo kandidatūrą rinkimuose išsikėlęs Edmundas Rinkevičius nėra vieningi. Pozicijos ir opozicijos santykis 5 prie 20 tarybos narių nemažai pasako. Be abejo, reikia pastebėti, jog ne tik opozicija turi konstruktyviai dirbti pozicijos atžvilgiu, bet ir pozicija turi būti konstruktyvi opozicijos atžvilgiu. Politiniuose sprendimuose negali būti asmeniškumų. Konstruktyvus opozicijos darbas yra reikalingas pozicijai.

Nereikia būti vienam lauke kariu - reikia siekti priimti gerus ir teisingus sprendimus. Tam būtina aplink save suburti sprendimus galinčią priimti komandą. Esu ne kartą balsavęs kitaip nei valdančioji koalicija ir tai darysiu ateityje. Manau, kad be politinio lojalumo tave iškėlusiai politinei partijai, korektiškumo, politinės drausmės koalicijos partnerių atžvilgiu kiekvienas iš mūsų esame žmogus, turintis savo įsitikinimus ir nuomonę. To negali varžyti jokie politiniai dariniai.  

Manau, kad tarybos narių skaičiaus mažinimas nieko iš esmės nepakeistų. Gal net atvirkščiai - užkirstų kelią į savivaldybės tarybą patekti mažesnių partijų nariams ir taip būtų apribotas atstovavimas  įvairiems interesams.

Savivaldybės tarybos veiklai nemažai įtakos daro centrinės valdžios politika. Jeigu mes kalbame apie sunkėjantį žmonių pragyvenimo lygį, turime suprasti, kad savivaldybės taryba yra savotiškuose sprendimų priėmimo rėmuose. Centrinė valdžia formuoja biudžetą, kuria mokestinę sistemą, leidžia įstatymus, kurie galioja visoje valstybėje. Sunkėjantis žmonių pragyvenimo lygis yra gana sąlyginis dalykas kaip ir prastėjanti žmonių nuotaika. Žmonės jau ateidami į šį pasaulį turi nelygias galimybes, juk nepasirinksi, kur gimti ir kokias startines galimybes įgyti. Esant tokiom nelygybės sąlygoms lieka keli variantai- asmeniškai stengtis dvigubai ar keturgubai labiau nei kiti arba susiformuot pilietinei visuomenei, kuri pakreiptų valstybės gyvenimą sau naudingesne linkme, o ne siauram sluoksniui žmonių, kurie naudojasi žmonių nesupratimu ir abejingumu. Kol susikurs pilietinė visuomenė, belieka pradėti nuo savęs ir labai stengtis keisti savo gyvenimą. Nesame niekuo prastesni už anglus, vokiečius, norvegus ar kitus, gal būtų ir mums lengviau, jeigu gyventume kitoje geografinėje vietoje, turėtume daugiau išteklių, importuodami juos, papildytume valstybės biudžetą ir t.t. Prie realių darbų priskirčiau socialinių pašalpų skyrimo kontrolės didinimą, gaunančių sąrašo peržiūrėjimą,  taip pat investuotojų pritraukimą į rajoną, darbuotojų kaip akcininkų įtraukimą į įmonės veiklą, daugiau garantijų jiems ir pan. Reikia daugiau orientuotos politikos į paprasto žmogaus gyvenimą.

Žiūrėdamas televiziją ar peržvelgdamas pirmuosius žiniasklaidos puslapius matau daugiau negatyvo. Mes įpratę gauti neigiamą informaciją - taip kuriama žmonių baimė ir tarsi pateisinamas valdžios, vidaus struktūrų egzistavimo reikalingumas. Tačiau šiuo metu, mano galva, lazda yra stipriai perlenkiama. Žmonės tiki populistiniais pažadais ne todėl, kad yra buki, o todėl, kad iš tikrųjų nori geriau gyventi. Kartais susidaro toks vaizdas, kad realią galią turintiems žaidėjams valstybės gyvenime tokia situacija yra be galo naudinga. Nuodydami žmones neigiama informacija, negalime tikėtis, jog jie jausis gerai, net ir atmetus realią, sudėtingą ekonominę situaciją, todėl turiu pripažinti, jog rimtiems pokyčiams reikia kritinio žmonių nusiteikimo, galinčio daryti įtaką valdžios sprendimams. Koks nusiteikimas yra kuriamas šiuo metu?

Ir į rytojų, ir į šiandieną žiūriu su optimizmu, nes, paprasčiausiai, taip lengviau gyventi. Neigiamų dalykų gyvenime labai daug, bet kam jais apsikrauti? Kam gyventi kitų gyvenimus? Raktas į sėkmę - tai nuoseklus ir nuoširdus darbas.

Praėjusių metų tarybos veiklą vertinu kaip darbą sudėtingomis sąlygomis. Šiai kadencijai teko spręsti tokius klausimus, kaip rajono mokyklų tinklo reorganizacija, kur paliečiami daugelio žmonių likimai, o trauktis nėra kur, reikia tik rasti protingus ir efektyviausius visiems rajono žmonėms sprendimus. Manau, kad taryba turi imtis tokių gana skausmingų, tačiau labai reikalingų sprendimų, kaip biurokratinio aparato mažinimas ir savivaldybės administracijoje efektyvaus vieno langelio principo įvedimas. Taip pat reikia peržiūrėti socialines pašalpas gaunančių žmonių sąrašą ir įsitikinti, ar jame nėra tuo piktnaudžiaujančių žmonių. Radus akivaizdžių pažeidimų - būtina perskirstyti lėšas. Be abejo, svarbu dėti kuo daugiau pastangų pritraukiant į rajoną realių investuotojų, prikelti naujam gyvenimui tokius objektus, kaip Būblelių daugiabučiai, Girėnų kultūros namai ar seniai uždarytas darželis, gerinti rekreacijos infrastruktūrą ir t.t.