Gintarė MARTINAITIENĖ Šakių rajono savivaldybės Paramos teikimo komisija svarsto prašymus ir nusprendžia, kokias sumas skirti nukentėjusiems nuo gaisrų ar panašių nelaimių, tačiau paskyrus tikslinės paskirties pinigus vėliau niekas nereguliuoja ir nežiūri, ar už juos tikrai tvarkomas būstas, o ne girtuokliaujama ir pan. Galų gale, ar teisinga vienodai remti visus, net ir tuos, dėl kurių kaltės įsiplieskia ugnis.
Nuotr. S. Stanaitis ragino labiau reguliuoti, kam ir kokiais atvejais skiriamos lėšos, o ne tik remti vardan rėmimo.
Ydinga praktika
Tarybos narys Sigitas Stanaitis posėdžio metu siūlė išgyvendinti ir peržiūrėti ydingą savivaldybės praktiką ir Paramos teikimo komisijos darbą. „Pinigai pervedami į sąskaitą, tačiau niekas nežiūri, ar tikrai atstatomas būstas, ar pinigai naudojami pagal paskirtį. Be to, gal reikėtų labiau atsižvelgti, ar žmogus tikrai tvarkosi, stengiasi ir daro, ar ne. Siūlau tą ydingą praktiką peržiūrėti“, - teigė S. Stanaitis. Jam pritardamas Henrikas Zaremba kalbėjo, kad netgi žino konkretų atvejį Gelgaudiškyje, kai siūloma suma padegėlei nuo 1 tūkst. litų buvo padidinta iki 1.5 tūkst. litų, o ši su vaikais kažkur dingo, apdegusį nuomotą butą palikusi likimo valiai. Žinoma ir tokių atvejų, kai pinigai tiesiog prageriami, o be būsto likęs asmuo glaudžiasi pas artimuosius ir pan. Be to, beveik nesiskiria sumos, ar gaisrą sukėlė koks pijokėlis, berūkydamas lovoje, ar nelaimė neaplenkė tvarkingai gyvenančių ar sunkiai besiverčiančių šeimų. Tad ar nereikėtų atidžiau dirbti Paramos teikimo komisijai?
Daug analizuojama
Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos ir vienos iš komisijos narių Leonoros Pocevičiūtės, kiekvienas atvejis daug analizuojamas ir atsižvelgiama į seniūnijų rekomendacijas. „Prašymai priimami seniūnijose, kurios geriausiai žino realią situaciją. Jos mums rekomenduoja, pateikia informaciją“, - teigė vedėja, pridūrusi, kad tobulėjimui ribų nėra ir komisija pasirengusi priimti siūlymus, leisiančius dirbti produktyviau. Komisijos pirmininkas Algimantas Damijonaitis taip pat aiškino, kad prieš skiriant tam tikrą sumą pinigų daug svarstoma, žiūrima į surinktą medžiagą, tikslinami duomenys. „Sakyčiau, kad tam tikra prasme sumos diferencijuojamos, nes yra aprašas, kaip žmogus gyvena, ar jis tvarkingas. Skirtumas tikrai yra tarp gerai ir blogai besitvarkančių“, - tikino Paramos teikimo komisijos pirmininkas.
Nėra tvarkos
Svarstoma, tai svarstoma, bet ir pats A. Damijonaitis pripažino, kad reikėtų žiūrėti, ar skirti pinigai tikrai panaudojami tam, kam turėtų būti. „Tikrai nėra sukurta mechanizmo. Reikėtų sukurti tvarką, ją pasitvirtinti ir vadovautis. Galbūt Socialinės paramos skyrius tuo turėtų užsiimti. Bendradarbiaujant su seniūnija būtų galima susitarti, koks laikotarpis žmogui duodamas pinigams įsisavinti, o paskui seniūnas tik pažiūrėtų, ar pinigai panaudoti pagal paskirtį“, - kalbėjo valdininkas. Penkių asmenų Paramos teikimo komisija per metus nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių, gaisrų, skurdo ar kitais ypatingais atvejais paskirsto apie 65 tūkst. litų. Atsižvelgiant į situaciją, maksimali suma sudegus gyvenamajam namui yra 5 tūkst. litų, sudegus ūkiniam pastatui daugiausiai gali būti skiriama 2 tūkst. litų. Kai gaisro padaryti nuostoliai mažesni, dažnai skiriama nuo 1 – 1.5 tūkst. litų vienkartinė parama. Komisijoje be A. Damijonaičio ir L. Pocevičiūtės dirba Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Rūta Lebedžinskienė, Biudžeto ir turto skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė ir tarybos narys Zigmas Povilaitis.
Nesigilina, tik rekomenduoja
Šakių seniūnas Alfonsas Jakas kalbėjo, kad į šios komisijos darbą nelabai nori kištis ir kažką komentuoti. „Mes tik teikiame pasiūlymą. Kartais į tai atsižvelgia, o kartais padaro visiškai priešingai nei mes rekomenduojame“, - tikino didžiausios seniūnijos rajone vadovas. Tarybos narys S. Stanaitis taip pat aiškino bendravęs su kai kuriais seniūnais ir girdėjęs, kad jie per daug nesigilina į esamą situaciją, o tik pateikia komisijai siūlymą, rekomendaciją. A. Jakas sako labiau galintis kalbėti apie seniūnijoje veikiančios komisijos darbą, kuri skirsto mažesnes sumas. „Čia žmonės kreipiasi dėl mažesnių sumų. Vieniems reikia akiniams, kiti susirgo ar neišgali nusipirkti malkų. Dažniausiai skiriame iki 300, kartais užtenka ir 100 litų. Būna, kad duodame ne pinigus, o tiesiog nuvežame malkų, nes žinome, jog pinigai bus pragerti, panaudoti ne tiems tikslams“, - aiškino seniūnas.
Eduardas iš Griškabūdžio:
