Gintarė MARTINAITIENĖ

Sakoma, kad kai daug auklių – vaikas be galvos. Atrodo, panašiai yra su seniūnijų ugniagesių gelbėtojų komandomis. Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba teigia, kad seniūnijų specialistai ne viską atlieka arba jiems kai kur trūksta kompetencijos. Tiesioginiai darbdaviai - seniūnai aiškina, kad tuo turi rūpintis ir savivaldybės specialistai bei prašo susitikimų bei mokymų. Tačiau vieno asmens, specialisto ar tarnybos, kuri už visa tai atsakytų ar kuruotų šią veiklą, nėra, tad taip viskas ir pakimba.

Nuotr. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko V. Rekešiaus nuomone, tarnybos įsteigimas išspręstų daugelį neaiškumų, tačiau savivaldybės administracija šiuo klausimu mano priešingai.

Turi priekaištų ugniagesiams

Vyresnysis savivaldybės specialistas civilinei saugai Robertas Kazimieras Čiulkinys seniūnus informavo, kad Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, vadovaujama Virginijaus Rekešiaus, informavo, jog seniūnijų ugniagesiai gelbėtojai ne visuomet tiksliai užpildo įvykių formas ir ragino į tai atkreipti dėmesį. „Tiesiog yra toks prašymas, kad seniūnijų ugniagesiai informaciją pateiktų kokybiškai, pagal reikalavimus“, - į seniūnus kreipėsi R. K. Čiulkinys. Be to, pasak specialisto, tarnyba nori, kad būtų patikrinta seniūnijose dirbančių ugniagesių gelbėtojų kvalifikacija ir tiesioginiai darbdaviai, tai yra seniūnai, apie tai buvo informuoti gana seniai. „Bus sudaryta komisija ir ugniagesiai turės atsakyti į klausimus, atlikti praktines užduotis“, - informavo savivaldybės specialistas civilinei saugai, teiravęsis, kada tai būtų galima padaryti. Nė vienas iš seniūnų pasitarime dalyvavusių seniūnų šiuo klausimu jokių siūlymų nepateikė. O priekaištų nuskambėjo ne vienas...

 
Reikia susitikimų

„O jūs negalite bent kartą per metus pravažiuoti per visus gaisrininkus ir išaiškinti, kas ir kaip? Ateina, matai, į susirinkimą, papostringauja ir viskas tuo baigiasi. Seniūnai rajone ir taip kaip arkliai varo. Suorganizuokit susitikimą, sukviesim ugniagesius, viską išdėstykit ir viskas bus aišku“, - kalbėjo Lukšių seniūnas Vidas Cikana. Tai, kad panašaus pobūdžio susitikimų reikėtų, pripažino ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Damijonaitis. Tačiau kas juos turėtų organizuoti? V. Cikana nelinkęs nurašyti ir savivaldybės vaidmens. „Tai jau jeigu kuruojate civilinę saugą, gal reiktų rimčiau į tai pasižiūrėti, o ne tik paskambinti, kad bus potvynis, kuris jau praėjęs“, - priekaištus R. K. Čiulkiniui žėrė seniūnas.

Tuo tarpu pats R. K. Čiulkinys sako, kad tai nėra jo tiesioginė funkcija. Seniūnijų ugniagesiai yra tarsi tarp trijų auklių – darbdavių seniūnų, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir savivaldybės. Būtent todėl dažnai tampa sudėtinga susikalbėti, reikiama informacija ugniagesius pasiekia ne laiku, visai nepasiekia arba darbo organizavimas vyksta ne visai taip, kaip turėtų. Apie tai, kad seniūnijų ugniagesiams trūksta griežtesnės rankos ar tiesiog didesnės administracijos, kalbėta ne kartą. Ne kartą keltas su tuo susijęs klausimas, kad savivaldybėje turėtų būti įsteigta savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, kuri ir administruotų komandų darbą. Tiesa, tokių tarnybų neturi berods tik dvi savivaldybės Lietuvoje, tarp kurių ir mūsų rajonas.

Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Virginijus Rekešius pripažino, kad tokia tarnyba išspręstų daugelį neaiškumų, nes veiklą kuruotų vienas žmogus. Panašiai mąstė ir R. K. Čiulkinys, tačiau jis pripažino, kad tai priklauso ne nuo jo, o nuo savivaldybės administracijos. Rajono meras Juozas Bertašius ir anksčiau, ir dabar aiškino, kad nemato reikalo steigti tokią tarnybą. Tuo labiau, kaip tikino pašnekovas, kad lėšos tam nenumatytos. Reikia džiaugtis, kad apskritai rajone turime pakankamą tinklą ir jis veikia. Apie tai, kad kažką naujai steigti, tai tikrai ne. Tik duok, Dieve, kad nemažėtų finansavimas ir komandos, kuriuos dirba dabar, galėtų dirbti ir toliau“, - mintimis dalijosi rajono vadovas.

V. Cikana seniūnų pasitarimo metu kalbėjo ir apie tai, kad ugniagesiai ne tik gaisrus gesina, bet ir padeda šalinti medžius, atlieka panašaus pobūdžio darbus. Tiesa, kaip pripažino seniūnai, nemažai neaiškumų kyla ir dėl panašių gatvių pavadinimų. Pavyzdžiui, gaisras Degutinėje, o gaisravietės ieškoma Paluobiuose, Kriūkuose dvi Dvaro gatvės ir pan. „Kai kurie turi stipriai mokytis geografijos“, - replikavo V. Cikana. Tad daugelis seniūnų pasisakė ne už skaitmeninių radijo stočių įsigijimą, ką jiems siūloma padaryti, bet už navigacines sistemas. Tačiau kaip bebūtų, pirmiausiai reikia galvoti apie lėšas, kurių trūksta. „Tikrai reikia skaičiuoti, jūs situaciją žinote. Suprantama, kad pirmiau algas reikia išmokėti, o paskui apie navigaciją kalbėti“, - kreipdamasis į seniūnus teigė A. Damijonaitis.