Koordinacinėje taryboje – finansavimo, aplinkos ir Savarankiško gyvenimo namų klausimai

ratkevicieneGintarė MARTINAITIENĖ
 
Praėjusį pirmadienį savivaldybėje posėdžiavo rajono Neįgaliųjų reikalų koordinacinė taryba. Posėdžio metu aptarti finansavimo klausimai, einamieji reikalai, kalbėta apie Savarankiško gyvenimo namų steigimo galimybes rajone.
 
Nuotr. V. Ratkevičienė informavo, kad pagal projektus 238.7 tūkst. litų bus išdalinta aštuonioms organizacijoms.
 
Pirmiausiai nevyriausybinių organizacijų atstovai buvo supažindinti su 2013 metų rajono biudžetu. Pasak Biudžeto ir turto skyriaus vedėjos Egidijos Grigaitienės, visoms organizacijoms stengtasi išlaikyti praėjusių metų lygį. Nors, žiūrint bendrai, socialinei sričiai šiais metais skirta 1.2 mln. litų daugiau, tačiau tie pinigai numatyti pašalpoms bei kompensacijoms.

Kaip visus metus finansiškai gyvens neįgaliųjų organizacijos, priklauso ir nuo jų parengtų Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems projektų. Apie tai kalbėjo Socialinės paramos skyriaus socialinių paslaugų koordinatorė Virginija Ratkevičienė. Pasak jos, šiais metais iš valstybės biudžeto skirta 217 tūkst. litų, 10 proc. prisideda savivaldybė. Iš viso aštuonioms organizacijoms išdalinta 238.7 tūkst. litų. Šiais metais prie buvusių septynių organizacijų prisidėjo ir sporto klubas „Audra“. V. Ratkevičienė teigė, kad organizacijos užsiprašė 206 tūkst. daugiau, tad jų norus ir prašomus finansus komisijai teko gerokai „apkarpyti“. Be to, kaip pastebėjo koordinatorė, daugelyje projektų labai silpnai grindžiama finansinė pusė, nesivadovaujama valstybės nutarimais, tad ateityje raginama projektus rengti atidžiau. Šiais metais, komisijos nuomone, silpniausiai parengtas Kurčiųjų organizacijos projektas, tačiau jie labai aiškiai pagrindė finansinę pusę.

Šakių neįgaliųjų draugija, vadovaujama Sauliaus Rakausko ir Žmonių su negalia sąjunga, vadovaujama Stasės Vasaitienės – didžiausios ir daugiausiai veiklų vykdančios neįgaliųjų organizacijos rajone, tad ir jų projektai finansuoti didžiausiomis sumomis. Draugijai skirta 68 tūkst. litų, sąjungai – 55 tūkst. litų, Vaikų globos namams ir Aklųjų organizacijai – po 25 tūkst., bendrijai „Viltis“ – 24 tūkst., sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijai – 16 tūkst., „Audrai“ – 14.7 tūkst., Kurčiųjų organizacijai – 11 tūkst. litų.

Susitikimo metu koordinacinės tarybos pirmininkė Janina Jokūbaitienė aptarė metų darbo planą, supažindino su numatomomis veiklomis, renginiais. Visuomenės sveikatos biuro direktorius Viktoras Lebedžinskas kalbėjo apie sveikatinimo programas bei ragino pagal galimybes jose dalyvauti ir neįgaliesiems. Neįgaliųjų draugijos pirmininkas S. Rakauskas atkreipė dėmesį į viešosios aplinkos pritaikymą, nes tai aktuli ir faktiškai nesprendžiama problema. Atrodo, kad pandusai yra, prie kitų organizacijų vos vienas ar du laipteliai, bet kaip užvažiuoti rateliuose sėdinčiam žmogui?

Ne vienerius metus rajone kalbama apie Savarankiško gyvenimo namų steigimą. Šį klausimą ypač aktyviai kėlė buvusi ilgametė Žmonių su negalia sąjungos bei koordinacinės tarybos vadovė Marija Mačaitienė. „Šiuo klausimu gavau labai daug kritikos“, - teigė J. Jokūbaitienė. Todėl ji ragino susirinkusiuosius pasvarstyti apie tokių namų steigimo galimybes rajone, nors pati pripažino, jog nelabai žino, kas iš viso to galėtų išeiti. Tą pripažino faktiškai visi posėdžio dalyviai. Pasak vicemerės Rimos Rauktienės, visiškai neaišku, ar pirmiau reikia turėti konkrečius žmones, ar steigti namus, žiūrėti galimybes, o paskui, sukūrus produktą, jį siūlyti „Čia stipriai užburtas ratas. Nėra tikslių skaičių, kiek būtų norinčių“, - teigė vicemerė. Tiesa, sąjungos duomenimis, tokiuose namuose norėtų gyventi apie 7 žmones, draugijos žiniomis - apie 10 žmonių, tačiau kas pasakys, ar tie žmonės įsivaizduoja, koks gyvenimas, kokios galimybės tokio tipo namuose jų laukia. Svarbu, kad įsteigus namus nebūtų taip, jog buvę norintieji tiesiog persigalvoja. Be to, svarbu rasti ir tinkamą, gana ramią vietą. Tokių namų pagrindinis principas, kad juose gyventų senoliai, kuriems nereikalinga intensyvi priežiūra, tačiau jie vieniši, neturi vaikų ar artimųjų, bet dar yra pakankamai savarankiški. Svarbiausia, kaip daugelis minėjo, kad tai neturi panašėti į valdiškus globos namus, nes šiuose namuose gyventojai galėtų patys valgį gamintis, tvarkytis. Kadangi kyla ypač daug neaiškumų ir klausimų, grupelė žmonių, kaip planuojama, balandžio pradžioje vyks pasižiūrėti į Lazdijus, kur neseniai atidaryti būtent tokio pobūdžio namai.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar verta bijoti maro?

klausimelis 06 02Eduardas iš Griškabūdžio:

Girdėjau apie Rusijoje galimą jau antrą mirties nuo maro atvejį. Seku šias žinias. Manęs asmeniškai nebaugina. Manau, čia tolimas dalykas. Ir nėra rusai tokie žiopliai, manau, susitvarkys. Situaciją stebi dabar iš visų galų. Galvoju, kad mes absoliučiai nesame pasiruošę nei ligų protrūkiui, nei tuo labiau karui. Eikvojam dideles sumas pinigų tankams, o jų era jau praėjo. Reikia ruoštis naujoms technologijoms. Pavyzdžiui, slėptuvių nepakanka. Krizinės situacijos metu likčiau namuose.

klausimelis 06 02 2

Darius iš Skaistgirių:

Žinokit, nebesidomiu. Ir nebaugina. Neskaitau laikraščių ir nežiūriu televizoriaus. Tai tik eilinis nervų gadinimas. Jokio kovido nebuvo, o eilinis gripas. Ir anksčiau sirgdavo žmonės, vaikų darželius uždarydavo. Privertė mane skiepytis nuo kovido. Kiek žmonių mirė nuo skiepų, kurių nebuvo galima skiepyti, nes turėjo problemų dėl kraujagyslių. Galit pasakyti? 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.