Kultūrizmo čempionate – ne tik pergalės, bet ir galimybių pasitikrinimas

Praėjusį sekmadienį Kėdainių arenoje vyko jubiliejinis 40-asis Lietuvos kultūrizmo, fitneso ir bikini čempionatas, kuriame tarp 80 atletų iš visos Lietuvos dalyvavo bei puikiai pasirodė ir du šakiečiai – Iveta Danieliūtė ir Vytas Dielininkaitis. Beje, abiem tai pirmosios varžybos, bet, atrodo, ne paskutinės.

I. Danieliūtė daugeliui pažįstama kaip Šakių cirko artistė, tad ant scenos ją matyti nieko keisto. Visgi pašnekovė pripažįsta, kad čempionate patirti išgyvenimai sunkiai su kažkuo palyginami, o buvimas scenoje visiškai kitoks – yra reikalavimai, kaip konkrečiai reikia stovėti, kaip laikyti rankas, kaip pastatyti kojas ir pan. Galų gale, turi parodyti geriausią rezultatą, kaip atrodo tavo kūnas. Ir parodė. I. Danieliūtė moterų Naujokių kategorijoje tapo čempione. Tokio rezultato, sako ji, nesitikėjo, nes pats užlipimas ant scenos jai jau buvo laimėjimas, tačiau sutinka, kad iš savęs išspaudė maksimumą. Nors, dar prieš pradedant profesionaliai užsiimti šiuo sportu, ji trenerio buvo įvardyta it nenugludintas deimantas, nes turinti ypač gerus duomenis, kuriuos reikia išryškinti sunkiu darbu, pati I. Danieliūtė sako esanti gana savikritiška ir mano, kad jei ne jurbarkietis treneris Arvydas Mickus, užvedęs ją ant kelio, tokio rezultato nebūtų. Visgi jei ne jos pačios užsispyrimas, sunkus darbas bei atsidavimas, irgi nieko nebūtų. Tuo labiau, kad nemažai sportininkų nusivylė pavasarį dėl karantino neįvykusiu čempionatu ir šiam jau nesirengė, mat pasiruošimas reikalauja itin didelių pastangų. Štai ir Iveta neneigia, kad vos leido sau atsipalaiduoti, iškart priaugo svorio, nes nualintas organizmas „į save ima kiekvieną kaloriją“, tad per du mėnesius jai pavyko atsikratyti 10 kg, besiruošdama čempionatui dalyvavo ir cirko sezone. Nors sportas niekada jai nebuvo svetimas, save šiam čempionatui ruošė metus laiko, o tai reiškia po kelias treniruotes kiekvieną dieną, griežtą režimą, mitybą, pasikeitusį gyvenimą, kovą su savimi.

„Produktus, kuriuos valgiau, galiu suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Pagrindiniai – vištiena, ryžiai, balta žuvis, žalios salotos“, – vardija ji ir atvirauja, kad buvo dienų, kai jautė silpnumą, mirgėjimą akyse, tačiau užsibrėžto tikslo neatsisakė ir nepalūžo.

Negana to, šeimai gamino įprastai, tai yra kepė ir pyragus, ir kepsnius, o sau maistą dėliojosi į dėžutes.

„Tai irgi buvo savotiškas išbandymas, ar valgysiu, ar ne, bet žinau, kad save labai graužčiau, tai tikrai nesusigundžiau“, – pripažįsta puikiu kūnu daugelį nustebinusi moteris.

„Taip, sulaukiau daug komplimentų ir palaikymo“, – neneigia šakietė, bet pripažįsta dar svarstanti, ar po mėnesio dalyvauti dar vienose varžybose, nes turi sveikatos problemų, jau reiktų varžytis su senbuvėmis, tad dvejoja, ar tikrai tam pasirengusi.


Varžybose pirmą kartą dalyvavo ir Vytas Dielininkaitis (dešinėje), Vyrų raumeningos figūros kategorijoje iškovojęs trečią vietą.

Visgi nedvejodama sako, kad šios patirties nesigaili, nes gailėtis galėtų, tik jeigu būtų nepabandžiusi. Jeigu nepavyks varžybose dalyvauti po mėnesio, galbūt pavyks savo formas pademonstruoti dar vėliau.

Dar vienas šakietis, nustebinęs rezultatais – V. Dielininkaitis, treniravęsis pas tą patį trenerį kaip ir Iveta. Treneris A. Mickus čempionate išrinktas vienu geriausių – jam skirta trečioji vieta. V. Dielininkaitis, pats dirbantis treneriu Jaunimo kūrybos ir sporto centre, čempionate Vyrų raumeningos figūros kategorijoje iškovojo trečią vietą. Jis irgi sako, jog prieš vykdamas į čempionatą tokio rezultato nesitikėjo, geriausiu atveju svajojo apie patekimą į šešetuką. Be to, tarp vyrų nebuvo naujokų kategorijos, tad rungtis teko su jau patyrusiais sportininkais.

V. Dielininkaitis pasakoja, kad aktyvesnį bei sveikesnį gyvenimo būdą propaguoja gal septynerius metus, tačiau profesionaliau ruoštis varžyboms pradėjo maždaug nuo lapkričio, ypač palankus buvo karantino laikotarpis, kai galėjo susikoncentruoti į save bei savo tikslus. Jis irgi neneigia, kad tai ypač daug pastangų, laiko bei atsidavimo reikalaujanti veikla.

„Bet kai yra noras, viskas įmanoma“, – sako pašnekovas ir atskleidžia, kad jam vienas sunkesnių uždavinių buvo išmokti pozuoti.

„Sportuoji salėje, esi sportininkas, tau lengva sportuoti, bet kai reikia pastovėti scenoje įtempus raumenis tas tris minutes, visas kūnas dreba, prakaitas bėga. Daug niuansų, kaip reikia stovėti“, – pasakoja V. Dielininkaitis ir apgailestauja, kad besiruošdamas čempionatui labiausiai nuskriaudė šeimą, paaukojo daugybę švenčių, kelionių, nes tiesiog jų atsisakė, kad „neiškristų iš režimo“.

O režimo jis sako laikęsis griežtai, tad numatytu laiku ir gulėsi, ir kėlėsi, per dieną darė po kelias skirtingas treniruotes, atskirai gaminosi valgį, nors kartais pagelbėdavo ir žmona. Kalbant apie svorį galima paminėti, kad ikivaržybinis jo svoris buvo 90 kg, o varžybų dieną – 78 kg. Tiesa, jo racione šiek tiek daugiau maisto produktų nei Ivetos. Štai rytais jis valgydavo avižinę košę, vėliau – septyni kiaušiniai, mėsa (jautiena, kalakutiena, vištiena), vėl septyni kiaušiniai, šiek tiek žuvies. Ir taip visą pasiruošimo laikotarpį...

„Tai iššūkis sau ir galimybė pasitikrinti ištvermę“, – sako sportininkas ir jau mąsto apie savęs išbandymą spalį vyksiančiose varžybose. Tačiau po jų sako tikrai darysiąs pauzę, nes nori leisti organizmui pailsėti, atsistatyti.