Maždaug prieš metus „Draugas“ rašė apie Šakiuose atgimstantį jaunimo ir vaikų futbolą, tačiau kartu su augančiu susidomėjimu išryškėjo ir problema – kur treniruotis, kai orai nebeleidžia sportuoti lauke? Tuomet atvykstančio trenerio Egidijaus Bubelio grupėse buvo 67 vaikai. Praėjo metai, prasidėjo naujas sezonas, futbolininkų dar padaugėjo, tačiau pagrindinis klausimas iš esmės liko tas pats – kur treniruotis vaikams šaltuoju metų laiku.
Šįkart jaunųjų futbolininkų tėvai nusprendė nelaukti rudens pabaigos. Dar rugpjūčio viduryje keli jų kartu su treneriu E. Bubeliu nuėjo pas rajono merą Raimondą Januševičių, tikėdamiesi, kad iki naujų mokslo metų pradžios pavyks iš anksto susitarti dėl treniruočių sąlygų. Apie situaciją išgirdo ir sporto sritį kuruojanti vicemerė Gintautė Didžbalienė. Penktus metus Šakiuose treneriu dirbančio E. Bubelio teigimu, šiuo metu jo sąrašuose jau yra 72 vaikai, dar yra laukiančių, kurių treneris kol kas negali priimti, nes trijose turimose grupėse paprasčiausiai nebėra vietos. Vien 2015–2020 m. gimusių vaikų, pasak trenerio, yra 52. Jam pradėjus dirbti Šakiuose, buvo vos šeši vaikai. Dar pernai treneris pats kreipėsi į miesto mokyklų vadovus, ieškodamas vietos treniruotėms, tačiau laisvų valandų sporto salėse rasti buvo sudėtinga.
„Praėjusią žiemą treniruodavomės VDU „Žiburio“ gimnazijos sporto salėje. Per savaitę mums buvo skirtos keturios valandos – po dvi antradieniais ir ketvirtadieniais. Trims grupėms realiai tekdavo maždaug po valandą“, – dalijasi treneris ir priduria, kad tokias treniruotes galima vadinti tik simbolinėmis – lengvam pajudėjimui.
Už salės nuomą klubas mokėjo po 20 eurų už valandą. Šios išlaidos buvo dengiamos iš klubo gaunamų neformaliojo vaikų švietimo lėšų. E. Bubelio teigimu, šiemet norėtųsi nebe laikino sprendimo, o tokio grafiko, kuris leistų trims grupėms treniruotis nuosekliai. Antrus metus iš eilės grįžtant prie tų pačių klausimų kantrybės, sako jis, lieka vis mažiau. Važinėdamas su auklėtiniais į varžybas, bendraudamas su kitų miestų futbolo bendruomenėmis ir matydamas, kokiomis sąlygomis sportuoja vaikai kitur, situaciją Šakiuose treneris vertina gana kritiškai.
„Kai matai, kaip vaikų ir jaunimo futbolo reikalai sprendžiami kitur, o Šakiuose dėl elementarių dalykų vis tenka grįžti prie tų pačių klausimų, čia – tikras kosmosas“, – savo nusivylimą apibūdina E. Bubelis ir priduria, kad susitikimo savivaldybėje metu vėl išgirdo pažadą klausimą spręsti, bet kol kas konkretaus atsakymo, kas ir kaip bus, nėra.
Savivaldybės vicemerė G. Didžbalienė patvirtina, kad problema jai žinoma. Pasak jos, apie tai kalbėta ne tik rugpjūtį susitikus su treneriu ir tėvais, bet ir vėliau – su švietimo įstaigų vadovais.
„Vadovai pažadėjo ieškoti sprendimų, kad futbolą lankantys vaikai turėtų kur treniruotis“, – sako vicemerė.
Anot jos, galimybių ieškoma tiek su Šakių miesto mokyklomis, tiek su Jaunimo kūrybos ir sporto centru, bet prasidėjus rugsėjui dar dėliojami salių užimtumo grafikai, todėl iškart suderinti visų norinčiųjų poreikius nėra paprasta, kai sporto erdvėmis naudojasi skirtingos vaikų ir suaugusiųjų grupės. Ji supranta, kad porąkart per savaitę atvykstančiam treneriui, dirbančiam su keliomis grupėmis iš eilės, reikėtų ne pavienių valandų skirtingomis savaitės dienomis, o kelių nuoseklių treniruočių dienų.
„Kad vaikai nori žaisti futbolą – akivaizdu, todėl turime ieškoti galimybių“, – sako vicemerė ir priduria, kad savivaldybei svarbus ir pradėto darbo tęstinumas. Jos vertinimu, tai, kad futbolininkų kasmet daugėja, rodo pasitikėjimą treneriu ir realų šios sporto šakos poreikį.
Kol dėl žiemos dar tariamasi, treniruotės šiuo metu vyksta lauke prie Jaunimo kūrybos ir sporto centro. Čia jau patiesta iš Jonavos atkeliavusi dirbtinė futbolo danga, šiuo metu baigiami jos įrengimo darbai. E. Bubelis pasakoja pats prisidėjęs ieškant galimybių gauti dangą. Kad futbolas Šakiuose nebėra tik treniruotės po pamokų, rodo ir prasidėjęs varžybų sezonas. Jaunesniųjų komanda šiemet įtraukta į Lietuvos regioninės lygos varžybas. Rugsėjo 6 d. pirmąsias rungtynes šakiečiai žaidė Vilkaviškyje su Trakų komanda. Namų rungtynėms teko rinktis Vilkaviškį, nes Šakiuose tuo metu dar nebuvo tinkamos vietos joms surengti.
E. Bubelis pabrėžia, kad galimybė dalyvauti varžybose vaikams ne mažiau svarbi nei pačios treniruotės.
„Jeigu vaikai ateis tik kelias valandas per savaitę pasportuoti ir nebus varžybų, nebus to azarto, to alkio. Jiems reikia matyti, dėl ko treniruojasi“, – sako treneris.
Varžybos kartu iškelia dar vieną praktinį klausimą – kaip į jas nuvežti vaikus. Anksčiau, pasak E. Bubelio, transporto klausimu padėdavo Jaunimo kūrybos ir sporto centras. Šiemet prieš pirmąją išvyką buvo suderinta, kad komandą į Vilkaviškį nuveš „Varpo“ mokyklos transportas. Po kelionės klubas gavo 173,41 euro sąskaitą. E. Bubelis neslepia, kad suma jį nustebino, mat anksčiau naudojantis JKSC transportu kelionė į Vilkaviškį kainuodavo apie 23–26 eurus – tuomet klubas apmokėdavo kuro išlaidas.
„Gavęs sąskaitą tikrai nustebau – 173 eurai už kelionę į Vilkaviškį man pasirodė tiesiog kosmosas“, – sako treneris ir priduria, kad dėl gautos sąskaitos E. Bubelis kreipėsi į „Varpo“ mokyklos direktorių. Šis, pasak trenerio, paaiškino, kad buvo važiuojama sekmadienį, todėl į kelionės kainą įskaičiuotas didesnis vairuotojo darbo užmokestis ir kitos transporto išlaidos.
„Į kitas rungtynes dalį kelio vaikus veš jau patys tėvai, o toliau transportas bus derinamas pasitelkiant kitų savivaldybių sporto įstaigas“, – atviras treneris.
Tėvams svarbiausia, kad vaikų noras žaisti futbolą turėtų tęstinumą.
„Vaikų lanko labai daug, jie tikrai nori sportuoti, tik gaila, kad kol kas sąlygos nėra labai geros. Patys darome, ką galime, kad treneris išliktų Šakiuose, finansiškai prisidedame prie aprangų įsigijimo, pavėžėjimo į turnyrus. Norint pasiekti rezultatą, labai svarbus nuoseklumas“, – sako viena iš jaunųjų futbolininkų mamų.
Kad nuoseklus darbas duoda rezultatų, rodo ir šakiečių pasiekimai. Praėjusį sezoną vyresnieji futbolininkai kartu su kybartiškiais žaidė jungtinėje komandoje ir Regioninėje lygoje iškovojo pirmąją vietą. Šiemet daliai jų ieškoma galimybių varžybinę patirtį tęsti kartu su Jurbarko sportininkais. Dar vienas sėkmingo darbo pavyzdys – E. Bubelio auklėtinis Elegijus Milešinas, pakviestas žaisti į Marijampolės „Sūduvą“. Pasak trenerio, tai rodo, kad ir nedideliame mieste galima užauginti perspektyvių futbolininkų, jei sudaromos sąlygos nuosekliai treniruotis ir tobulėti.
Futbolas turėtų būti dar labiau matomas ir pačiuose Šakiuose. Jau spalio 3d. prie JKSC planuojamas Mero taurės turnyras. Futbolininkų Šakiuose daugėja, atsiranda pirmieji rezultatai ir ambicijos, todėl atviras lieka jau nebe klausimas, ar ši sporto šaka rajone turi perspektyvą, o tai, ar augančiam vaikų norui sportuoti pavyks laiku pasiūlyti ir atitinkamas sąlygas.
Eduardas iš Griškabūdžio:
