Laikas bėga, o vertybės lieka tos pačios

slaugytojos
Nuotr. Šiandien Šakių ligoninėje dirba maždaug 100 slaugytojų. Situacija nėra bloga, tačiau nerimą kelia jaunų specialistų trūkumas, nes slaugos darbuotojų amžiaus vidurkis – 52-eji metai.

Asta Saulė ŠULSKYTĖ

Praėjusią savaitę buvo minima Tarptautinė slaugytojų diena. VšĮ Šakių ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis ir jo pavaduotoja gydymo reikalams Daina Bagdonienė pasveikino slaugytojų kolektyvą su jų profesine švente, kaip padėką už jų sunkų ir auksinės kantrybės reikalaujantį darbą įteikdami po rožės žiedą.

Tarptautinė slaugytojų diena švenčiama Tarptautinės raudonojo kryžiaus organizacijos sprendimu anglų medicinos sesers Florens Naitingeil garbei, kuri Krymo karo metu Turkijoje organizavo sužeistųjų gydymą ir priežiūrą, o vėliau tapo pirmoji slaugių kursų rengėja Anglijoje.

Šiemet ši atmintina diena Šakių ligoninėje buvo švenčiama kitaip – slaugytojos buvo pakviestos į dviejų dienų seminarą „Stresas ir jo valdymas“, kurį vedė Kauno kolegijos lektorė psichologė Dainė Krasuckienė.

Sveikindamas Šakių ligoninės slaugytojas su profesine švente, A. Klimaitis priminė sąsajas su pačia humaniškiausia gailestingųjų seselių misija – ne tik karo metais, bet ir šiandien padėti sužeistam, kenčiančiam, ligoniui. Beje, ligoninės slaugytojos prieš keletą dienų turėjo atlaikyti nemenką iššūkį – vienu metu priimti daugiau nei 20 sužeidimus imituojančių karių, atvežtų iš karinių mokymų Kiduliuose ir Jurbarke. Tokios masinės pratybos – nemenkas stresas, bet ir žinių bei operatyvumo pasitikrinimas visai gydytojų ir slaugytojų komandai. Vyriausiasis gydytojas pasidžiaugė, kad mūsų slaugytojų komandinis darbas buvo įvertintas aukščiausiai. Tikriausiai ne veltui. Šakių ligoninė prieš šimtmetį buvo įsteigta būtent kaip karo ligoninė. Tad laikas bėga, o vertybės lieka tos pačios.

Gražių žodžių profesinės šventės proga negailėjo, stiprybės, žmogiškos laimės ir sveikatos į šventę susirinkusioms slaugytojoms linkėjo gydytoja D. Bagdonienė ir viešnios iš Kauno kolegijos. Pasak D. Krasuckienės, čia, kaip lėktuvuose, deguonies kaukę ekstra atveju pirmiausiai reikia užsidėti pačiam, o tada pasirūpinti šalia esančiais žmonėmis.

Metams bėgant, slaugytojo profesija nepraranda savo populiarumo. Kauno kolegijoje į valstybės finansuojamas vietas šiandien atsiranda nemaža konkurencija – du studentai pretenduoja į vieną vietą. Praeinamasis balas į slaugytojo specialybę yra 4–5. Tad iš tiesų vyksta nemaža norinčiųjų mokytis šios specialybės atranka.

„Kauno kolegija, tęsdama Prano Mažylio mokyklos, vėliau aukštesniosios mokyklos tradicijas, per metus paruošia maždaug šimtą bendrosios praktikos slaugytojų. Jau keleri metai čia formuojama viena tarptautinė grupė, kurioje mokosi 10–12 jaunuolių iš kitų šalių, – pasakojo Kauno kolegijos Tęstinių studijų skyriaus vedėja Rasa Juozapavičienė. – Mes pastebėjome, kad šiandien vien tik Kaunui paruošti šimtą slaugytojų jau nebeužtenka – gal todėl, kad visuomenė sensta, kad daug slaugytojų išvyksta dirbti į kitas šalis. Nors slaugytojus ruošia ir kitos šalies mokyklos, turinčios bendrosios praktikos slaugos programą, tačiau slaugos darbuotojų poreikis nuolat auga.“

Tam įtakos turi ir mūsų jaunų, perspektyvių, spėjusių įgyti patirties savame krašte specialistų išvykimas dirbti į kitas Europos šalis, kur dėl sparčiai senstančios visuomenės taip pat labai trūksta slaugos darbuotojų. Juos pavilioja geresnis atlyginimas. Tam pritardamas A. Klimaitis įvardijo pagrindinį kriterijų – orų pragyvenimą.

„Galbūt ne viską nulemia darbo užmokestis, bet buitis neturėtų slėgti žmogaus pečių. Jei šie poreikiai pas mus būtų išspręsti, tai būtų pagrindinė motyvacija pasilikti Lietuvoje, grįžti į savo namus“, – tvirtino vyriausiasis ligoninės gydytojas, slaugytojas įvardydamas kaip slaptą ginklą – jos atlieka neįmanomas misijas.

R. Juozapavičienė, šiandien matanti ypač dideles slaugos darbuotojų perspektyvas, patikino, jog ir mokymo įstaiga yra suinteresuota, kad jaunas žmogus grįžtų dirbti į savo gimtąjį kraštą. Tai yra nuolat studentams akcentuojama. Juk mažesnėse ligoninėse jie bus apsupti didesnio dėmesio nei didelėse, o tai reiškia, kad turės daugiau galimybių ugdyti save ir pasiekti kompetencijų, reikalingų jų darbe.

Tęstinių studijų skyriaus vedėja apgailestavo, kad Kauno kolegijoje slaugytojo profesiją renkasi labai mažas procentas vaikinų – pernai šią specialybę baigė trys, o šiemet mokosi tik du vyrukai. Kitose Europos šalyse šis skaičius keletą kartų didesnis. Ypač didelis poreikis slaugytojų vyrų skubiosios pagalbos ir priėmimo skyriuose bei psichikos sveikatos slaugoje, kur ligonius kilnoti reikia tvirtų rankų.

Kad slaugytojų trūksta, patvirtino ir A. Klimaitis, ir Šakių ligoninės vyriausioji slaugos administratorė Ramutė Strimaitienė – Šakių ligoninėje situacija nėra bloga, tačiau kelianti nerimą. Čia šiuo metu dirba apie šimtas slaugytojų, tačiau jų amžiaus vidurkis – 52-eji metai.

„Šiuo metu, mažėjant rajone gyventojų, slaugos darbuotojų užtenka, tačiau ateina vis mažiau jaunų slaugytojų, tad į ateitį žiūrime su baime“, – neslėpė R. Strimaitienė.

Pasak A. Klimaičio, būtent todėl Šakių ligoninė užmezgė draugystę ir su Kauno kolegija, su kuria bendradarbiaujama jaunų slaugos specialistų paieškose. Jo manymu, slaugytojo profesija – amžina profesija ir šiandien nenusileidžia informacinių technologijų specialistų poreikiui.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip kovoti prieš žiaurų elgesį su gyvūnais?

klausimelis 04 26Mindaugas iš Zapyškio:

Nepriklausomai, kur laikomas šuo, ant grandinės ar voljere, reikia jam sudaryti sąlygas. Nelaikyčiau žiauriu elgesiu su gyvūnu, jei jis ant grandinės gali lakstyti po visą kiemą. Kartais grandinė gali suteikt šuniui daugiau laisvės nei gyvenimas voljere. Manau, ir dabar yra numatytos pakankamai griežtos bausmės kovai prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, nes, kiek žinau, yra ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimo bausmė.

klausimelis 04 26 2

Lina iš Šakių:

Manau, kad pririšti šunį prie grandinės nėra blogai, bet tokie įvykiai, kai norima jais atsikratyti itin žiauriais būdais, yra netoleruotini. Jei jau nėra galimybės ar noro laikyti šuns ar katės, galima kreiptis į gyvūnų globos įstaigas, bet ne kažkur išvežt ir atsikratyt. Manau, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu bauda nuo 200 iki 1 tūkst. eurų jau būtų žmogui bausmė.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.