Ausų, nosies, gerklės (LOR) gydytoja Reda Kentrienė Šakių ligoninėje dirba šešerius metus. Maždaug dvi savaites ji dirba visiškai atnaujintose patalpose, tad ir kalbamės su medike ne tik apie atliktus darbus, pagerėjusias darbo sąlygas, bet ir apskritai apie jos pasirinkimą tapti gydytoja, šiuo metu siaučiančias ligas bei darbo kasdienybę.

Sergamumo pikas

Pasak LOR gydytojos, šiuo metu pats sirgimo viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis pikas.

„Sloguoja, gerklės skausmai, sinusitai, vaikams ausų uždegimai“, – šiuo metu siaučiančius negalavimus vardija R. Kentrienė, pridūrusi, kad per dieną įprastai tenka priimti iki 20 pacientų, bet būna ir gerokai daugiau, konsultuoti tenka ir skyriuje gulinčius.

Buvę atvejų, kai per mėnesį gydytoja priėmė 230 naujų ligonių (neskaičiuojant pakartotinių ligonių apsilankymų).

Be sezoniškų susirgimų, į medikę pacientai kreipiasi dėl kraujavimo iš nosies, kamščių ausyse, užkimimo, neurito, vyresni skundžiasi suprastėjusia klausa. Nekasdieniai atvejai, kai kreipiasi dėl svetimkūnių nosyje ar ausyse. Dažniausi svetimkūniai – pupos, žirniai, popierius ar žaisliukų detalės, tačiau būna ir vabalai, tekę išimti bitę, nesunkiai į ausį patenka suvirinimo kibirkštis. Kalbėdama apie ausų ligas ji dar kartą akcentuoja ir krapštukų žalą.

„Tai kosmetiniai, ne ausų krapštukai. Nereikia jokių lindimų į ausies landą, tik tiek, kiek prausiantis pasiekiama mažuoju piršteliu“, – akcentuoja specialistė.

Vieną dieną per savaitę R. Kentrienė paskyrusi operacijoms – pati šalina tonziles, adenoidus.

Pagerėjo darbo sąlygos

Maždaug du mėnesius medikės kabinetas buvo perkeltas į kitas patalpas, tačiau laikinai, nes esamose vyko remonto darbai. Tad nors dirbti buvo gana ankšta bei nepatogu, dabartinė situacija bei įvykę pokyčiai viską atperka. Kabinetas, priešingai nei iki šiol buvęs, šviesus, erdvus, nėra nei anksčiau du kabinetukus skyrusios sienos, nei senų, sovietmečiu dvelkiančių plytelių. Net nepagalvotum, kad lankaisi tose pačiose patalpose! Medikė džiaugiasi ne tik nauju kabinetu, bet ir atnaujinta įranga, pagerėjusiomis darbo sąlygomis.

„Smagu, nes administracija tikrai atsižvelgė. Ko prašėme, pageidavome, tą ir turime. Klausė nuomonės, kur ką kabinti, kad būtų patogu dirbti ir viskas būtų po ranka. Tarėmės ir dėl reikiamos įrangos, pati ją rinkausi, apsižiūrėjau“, – pasakoja gydytoja, demonstruojanti, kaip veikia naujas gerklų apžiūrėjimo aparatas – videolaringoskopas.

Su juo dirbti gerokai paprasčiau, greičiau, diskomforto nejaučia ir pacientas. Mat seniau, kai reikėdavo apžiūrėti gerklas, tai darydavo su specialiu veidrodėliu, žmogus neretai imdavo žiaukčioti, procedūrą tekdavo kartoti. Dabar specialiu prietaisu-kamera tik pažiūrima ir visas, paprastai tariant, nufilmuotas vaizdas perduodamas į monitorių, iš kurio medikė ir vertina paciento būklę.

„Dabar gerklas apsižiūriu iki minutės, tai tikrai daug greičiau ir patogiau“, – sako LOR gydytoja.

Taip pat įsigytas ir naujas ausų slėgio matavimo aparatas, speciali lempa, kitos darbui reikalingos priemonės.

Jaučiasi savo vietoje

R. Kentrienė Šakiuose dirba jau šešerius metus, tiesa, su pertrauka – buvo motinystės atostogose. Visgi smalsu, kodėl jauna, mokslus baigusi specialistė pasirinko būtent Šakius ir kodėl ji nusprendė tapti būtent šios srities specialiste.

„Čia mano vieta. Puikiai jaučiuosi apžiūrėdama gerklę, nosį. Kiti stebisi, bet man jokio šleikštulio dėl sekreto nosyje ar pan. Kaip tik labai įdomu“, – entuziastingai apie savo specialybę pasakoja R. Kentrienė.

Tiesa, ji atvira – pirmasis pasirinkimas buvo chirurgija, tačiau neįstojo, nerašyta taisyklė, kad per motyvacinius pokalbius merginos negauna maksimalių balų – moterų chirurgių išties ne tiek jau ir daug. Dabar pašnekovė džiaugiasi, kad įvyko taip, kaip įvyko, ir sako: „Kažin dabar kaip būtų, jei reikėtų keturias valandas atstovėti operacinėje. Kai rinkausi specialybę, nebuvo ir vaikų, o dabar būna ir bemiegių naktų, o po to operuoti... Nežinau. Viskas labai gerai, kaip yra dabar.“

R. Kentrienė juokauja, kad su šeima gyvena Lekėčiuose, tad ryte vyras važiuoja į vieną pusę, o ji – į kitą. Mat sutuoktinis dirba Kaune, ji – Šakiuose. Ir pats Šakių ligoninės pasirinkimas buvo labai natūralus. Mat Kaune loristo nereikėjo, iš Marijampolės ligoninės atsakymo visai negavo, o Šakius jau žinojo, nes metus čia atliko internatūrą (praktiką), be to, taip sutapo, kad kaip tik tuo metu Šakiams reikėjo šios srities specialisto.

„Viskas labai gerai susidėliojo“, – juokiasi gydytoja ir sako, kad jei ir galėtų, šiuo metu tikrai nieko nekeistų.