Kadangi Kauno klinikos perkrautos, pagalbon gydyti Covid-19 sergančius pacientus pasitelktos Jurbarko bei Marijampolės ligoninės, o pastarųjų nekarščiuojantys pacientai stacionariam gydymui kreipiami ir į Šakių ligoninę. Vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis sako, kad kol kas ligoninėje situacija stabili, atliekamos planinės operacijos, ligoniai konsultuojami, nors krūviai padidėję, reaguojant į situaciją imtasi ir pertvarkų.

„Veža ir iš Jurbarko, ir iš Marijampolės, ir iš Kauno“, – teigė Šakių ligoninės vyriausiasis gydytojas A. Klimaitis, atsakydamas į klausimą, kaip keitėsi darbas po to, kai Jurbarko bei Marijampolės ligoninės buvo paskirtos gydyti Covid-19 sergančius pacientus.

Skelbiama, kad Marijampolėje įsteigta 30, Jurbarke 20 lovų Covid susirgusiems pacientams. Kauno ligoninėje yra 130 lovų, tačiau nors jos dar ne visos užpildytos, jau susiduriama su įvairiomis problemomis.

Jurbarko ligoninės internetinėje svetainėje skelbiama, kad nuo spalio 27d. įstaigoje stabdomas planinių stacionarinių paslaugų ir naujų ambulatorinių (išskyrus stacionarinės ir ambulatorinės reabilitacijos paslaugas) asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas. Skubi medicininė pagalba bus teikiama Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, koronaviruso simptomų neturintys asmenys (neigiami testų atsakymai) stacionariam gydymui kreipiami į Šakių bei Raseinių ligonines. Vaikai, kuriems reikalingas stacionarinis gydymas, po ištyrimo Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, bus nukreipiami į Šakių, Raseinių ligonines arba LSMU Kauno ligoninės Vaikų ligų skyrių.

Nors kol kas, pasak A. Klimaičio, didžiulių ligonių srautų nėra, bet padidėjimas tikrai jaučiamas.

„Vakar buvo, savaitgalį vienas kitas“, – teigė medikas.

Ateityje, tikėtina, srautai gali didėti, tačiau ligoninės vadovas sako, kiek įstaiga bus pajėgi, tiek ir teiks pagalbą, o reaguojant į situaciją priemonių imamasi jau dabar.

„Darom pertvarkymą ir Vaikų skyriaus personalą keliam į Nervų skyrių, o izoliacines palatas darom Vaikų skyriaus plote“, – pasakojo vyriausiasis ligoninės gydytojas, patikinęs, kad srautai atskirti ir dabar, tačiau papildomos priemonės neišvengiamos norint užtikrinti priešepideminį režimą.

A. Klimaitis kalbėjo, kad kol kas Šakių ligoninėje padėtis „stabiliai valdoma“, atliekamos ir planinės operacijos, ir konsultacijos, nors apimtys gana nemažos. Nors ligoninėje tenka nustatyti ir Covid, tačiau įstaigos vadovas džiaugiasi, jog infekcija į skyrius nepateko, visi darbuotojai kol kas irgi sveiki.

Ketvirtadienio ryto duomenimis, rajone buvo 36 sergantieji, du iš anksčiau sirgusių laikomi pasveikusiais. Saviizoliacijoje – 115 asmenų.

„Šiandien gauta informacija apie du užsikrėtusius šakiečius. Vieno iš jų gyvenamo daugiabučio laiptinėje bus atlikta dezinfekcija“, – trečiadienį vakare skelbė meras Edgaras Pilypaitis.

Antradienį pranešta, kad į mūsų statistiką „įkrito“ penki nauji atvejai.

„Vienas iš jų – garbaus amžiaus senolis, gulintis Jurbarko ligoninėje, tad kontaktų su mūsų rajono gyventojais nebuvo. Dar kitas atvejis – jaunuolis, gyvenantis ir dirbantis Kaune, ten susirgęs, ten ir izoliuojasi, kontaktų pas mus nėra. Trys kiti atvejai jau didesnės rizikos, su įvairiais kontaktais, tad epidemiologinis tyrimas tęsiasi“, – rašė meras.

Rajonas pagal dabartinius rodiklius jau irgi pakliūtų į vadinamąją raudonąją zoną, tačiau trečiadienį priimtas sprendimas nuo šeštadienio skelbti karantiną visoje šalyje sulygina visas savivaldybes.  

„Jau peržengta raudonoji riba 100 tūkstančių gyventojų (104,84 atv.), tačiau nuo šeštadienio įvedamas karantinas jau sulygina visas savivaldybes, nors dar yra jų keleriopai nudažytų... Koks skirtumas“, – pateikdamas informaciją apie sergančiuosius feisbuke rašė rajono vadovas.

Pasak ekstremaliųjų situacijų operacijų vadovo, administracijos direktoriaus pavaduotojo Redo Juškaičio, kadangi rezultatai vertinami ir pagal tai, kiek yra tirtų asmenų per septynias dienas ir kiek iš jų yra teigiamų, mūsų rajone šis rodiklis siekia beveik 9 proc., o turėtų būti 4 proc. ir mažiau. Spalio 30 d. sveikatos apsaugos ministras pasirašė sprendimą, kad savivaldybės turėtų organizuoti žmonių, kurie neturi savo transporto, nuvežimą į mobilųjį patikros punktą atlikti Covid testą ir parvežimą iš jo. Tačiau R. Juškaitis sako, kad ši funkcija buvo vykdoma ir iki šiol. Šiuo metu dėl pavėžėjimų besikreipiančių žmonių rajone nėra daug, dažniausiai šį klausimą šakiečiai  išsisprendžia patys.

„Yra atvejų, kai vieniši asmenys, pagyvenę ir tikrai nėra, kas juos nuveža, tada vežame mes“, – sakė R. Juškaitis.

Jis pastebi, kad gana nemažai žmonių tiesiog skambina išsiaiškinti, tai kas gi juos gali vežti, mat baiminasi, kad vežęs asmuo po to turės izoliuotis. Pasak ekstremaliųjų situacijų vadovo, karantinuotis sergantį vežusiam žmogui nereikia, svarbiausia laikytis būtiniausių saugumo priemonių.