Apie Covid-19 virusą – iš profesoriaus lūpų

caplinskas V Skaraicio nuotr
Medicinos mokslų daktaro, profesoriaus Sauliaus Čaplinsko nuomone, toks greitas skiepų sukūrimas – šios kartos  skrydis į Mėnulį. V. Skaraičio nuotr.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Užkrečiamųjų ligų specialistas, profesorius Saulius Čaplinskas Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro bei rajono tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto kvietimu virtualioje erdvėje susitiko su rajono gyventojais ir atsakė į jiems rūpimus klausimus apie vakcinaciją ir kitas Covid-19 aktualijas.

S. Čaplinskas pokalbio pradžioje tvirtino, kad jam susidaro įspūdis, jog esame pamiršę infekcinių ligų abėcėlę. Todėl svečias priminė, kad išimtinės infekcinių ligų ypatybės yra užkrečiamumas ir slaptas periodas. Taip ir Covid-19 atveju, žmogui užsikrėtus, vidutiniškai penkias dienas nepasireiškia jokie simptomai, o patogenai jau dauginasi. Todėl jau po poros dienų virusas gali būti išskiriamas iš kvėpavimo takų ir žmogus gali tapti viruso nešiotoju.

„Toliau jau vystosi liga, ryškėja ligos požymiai, po to žmogus arba pasveiks, arba neišgyvens, tai priklauso nuo daugelio aplinkybių. Dažnai infekcinės ligos, ypač pandeminės, lyginamos su ledkalnio viršūne. Tai, ką matome virš vandens, yra ūminės infekcijos, o didžioji dalis jų lieka po vandeniu – tai besimptomiai arba pilnai neišreikšti ligos atvejai“, – aiškino profesorius.

Anot jo, Covid-19 atveju ketvirtadalis infekuotų asmenų taip niekada ir neturės jokių simptomų, o didesnė pusė žmonių užsikrečia nuo simptomų neturinčių viruso nešiotojų. Todėl daugelis Covid-19 atvejų taip ir nebūna nustatyta, 81 proc. žmonių serga lengviau, 14 proc. žmonių būklė gali būti labai sunki, 5 proc. – kritinė, kas antras pasiekęs kritinę būklę, deja, neišgyvena. Profesorius akcentavo, kad vyresniems žmonėms, kurie turi aukštą kraujospūdį, viršsvorį, serga širdies, plaučių ligomis, diabetu, yra didesnė rizika sirgti sunkia Covid-19 ligos forma.

Anot S. Čaplinsko, jeigu nepavyksta užkirsti viruso plitimo įvairiomis užkardinimo priemonėmis, reikia suformuoti kolektyvinį imunitetą, kuris susiformuoja ne savaime, o skiepijant žmones.

S. Čaplinskas taip pat priminė, kaip veikia vakcinos. Anot jo, Covid 19 vakcinos – tai medicininiai preparatai, padedantys organizmui sukurti imuninį atsaką prieš Covid-19 virusą ir tokiu būdu apsisaugoti nuo jo sukeliamos ligos. Šiuo metu yra išskiriamos trys pagrindinės vakcinų rūšys: nukleino rūgščių („Pfizer“, „Moderna“), vektorių („AstraZeneca“, „Johnson&Johnson“, „Sputnik“), baltymų subvieneto vakcinos.

„Kam kuriama tiek daug vakcinų? Maždaug 7 iš 100 su gyvūnais tiriamos vakcinos bus laikomos pakankamai geromis, kad galėtų pereiti prie klinikinių tyrimų su žmonėmis. Iš tokių vakcinų tik viena iš penkių yra sėkminga. Kuo daugiau vakcinų bus bandoma tirti, padidėja tikimybė, kad bus viena ar kelios sėkmingos vakcinos, kurios bus saugios ir veiksmingos“, – aiškino S. Čaplinskas.

Vakciną sukurti užtrunka 5–10 metų, dažnai jis sulaukia klausimo, ar buvo įmanoma taip greitai sukurti vakciną nuo Covid-19.

„Įmanoma. Covid-19 vakcinas kuriant, bandant ir gaminant nebuvo jokių nuolaidų. Virusas greitai plito ir buvo galima surinkti tiriamųjų grupę, be to, koronavirusas nėra visiškai naujas virusas, vyko tarptautinis mokslininkų bendradarbiavimas, duomenų dalinimasis ir precedento neturintis skiepų tyrimų finansavimas“, – teigė profesorius, kurio nuomone, Covid vakcinos yra šios kartos „skrydis į Mėnulį“ – tikras mokslo ir technologijų triumfas.

Kalbėdamas apie vakcinų efektyvumą, profesorius priminė, kad, pasiskiepijus, pavyzdžiui, „Johnson&Johnson“ vakcina, ši nuo apsikrėtimo koronavirusu apsaugo 72 proc., nuo sunkios ligos – 85 proc., o nuo mirties – 100 proc.

Profesorius dar priminė, kad galima užsikrėsti Covid-19 pakartotinai, bet persirgus mažiausiai 7 mėnesiams susiformuoja stipri apsauga (imunitetas).  

Nepageidaujamos reakcijos į skiepus, anot profesoriaus, skirstomos į lengvas, sunkias, jo teigimu, sunkios reakcijos, kurios baigiasi mirtimi, ypač retos.

„Visgi buvo pastebėtas ryšys tarp „AstraZeneca“ vakcinos ir trombozės atvejų. Todėl reikia išsiaiškinti, kodėl taip atsitinka. Labai svarbu, kad ir žmonės, ir medikai apie kiekvieną nepageidaujamą reiškinį po skiepo informuotų“, – įsitikinęs S. Čaplinskas.

Anot jo, šalutiniai poveikiai gali būti ir kiti – nuovargis, galvos, sąnarių skausmas, šaltkrėtis, karščiavimas ir t.t. Jo tvirtinimu, čia yra bendra organizmo reakcija į skiepą, į tai, kad gaminasi antikūnai.

„Kokia skiepo nauda – ne tik sumažėja ligos, hospitalizacijos, komplikacijų ir mirties galimybė, neperkraunama sveikatos sistema, bet ir mažesnė viruso mutacijų tikimybė“, – kalbėjo S. Čaplinskas pridurdamas, kad Covid-19 virusas tampa sezonine liga ir gali prireikti 2–3-ejų metų, kol didelė dalis populiacijos įgis imunitetą, sulėtės viruso mutacijos.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar planuojate dalyvauti Prezidento rinkimuose?

klausimelis 05 10Diana iš Panovių:

Būtinai. Visada stengiuosi balsuoti rinkimų dieną, o ne iš anksto. Kai buvo maži vaikai, vesdavomės kartu, kad ugdytume patriotiškumą ir parodytume pavyzdį, jog balsuoti yra privaloma. Dėl kandidato esu apsisprendusi, tačiau, manau, kad antro turo reikės. Kiek sunkiau su referendumu – turėtų balsuoti 51 proc., kad jis būtų laikomas įvykusiu. 

klausimelis 05 10 2

Rimantas iš Plokščių:

Jau balsavau. Reikia balsuoti. Čia yra kiekvieno pareiga. Balsavimas turėtų būti privalomas. Tada nereikėtų verkti, kad ne tą kandidatą išrinko. Kadangi sekmadienį išvažiuosiu, ėjau balsuoti iš anksto. Apsispręsti sunku nebuvo. Rinktis tikrai yra iš ko, pretendentų turim daugiau nei Amerikoje. Vieni galvoja, ką daro, kiti – šiaip ateina, dėl vaizdo.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px