Ketvirtadienį į posėdį susirinkusi psichologinių krizių valdymo grupė aptarė pusmečio darbus ir pasidžiaugė gana aktyvia savo veikla. Bent kol kas preliminarūs savižudybių skaičiai nėra labai drastiški, bet nerimą kelia savižalos atvejai tarp jaunimo.
Psichologinių krizių valdymo grupė buvo išsikėlusi tikslą kuo plačiau skleisti žinią apie tai, kur gauti pagalbą, į ką kreiptis krizinėje situacijoje atsidūrusiam ar artimo netektį išgyvenusiam žmogui.

„Svarbu sumažinti savižudybių skaičių ir užkirsti joms kelią“, – vieną iš pagrindinių tikslų įvardijo vicemeras bei šios grupės pirmininkas Darius Jakavičius.

Tad buvo apsilankyta visose 14 seniūnijų, kur atskiri grupės nariai susitiko, kalbėjosi su vietos bendruomenės nariais, dalino specialiai Visuomenės sveikatos biuro išleistus lankstinukus su informacija.

„Žmonės jau kreipiasi, tad mūsų žinia jau su grįžtamuoju ryšiu“, – pasidžiaugė savivaldybės gydytoja Edita Zubrickienė.

Psichologė Jūratė Stankaitytė suskaičiavo, kad susitikimų metu, be pačių atvykusių grupės narių, informaciją išgirdo 101 žmogus, tikėtina, kad išgirsta žinute pasidalino ir su artimaisiais ar pažįstamais.

Ji pabrėžė, kad reikia garsiai kalbėti, kad savižudybės, ketinimas pasitraukti iš gyvenimo yra problema, tačiau krizinėje situacijoje atsidūręs žmogus turi žinoti, kad jis nėra vienas, kad yra pagalba, tik su sunkumais susidūręs asmuo turi žinoti, kur ją gauti. Visgi susitikimų metu įsitikinta, kad žmonėms trūksta informacijos, kur kreiptis, kaip elgtis. O kad problema išties aktuali, liudija ir tai, kad nė vienoje seniūnijoje nebuvo taip, kad žmonės nebūtų susidūrę su konkrečiais pasitraukimo iš gyvenimo atvejais.

„Iš pokalbių supranti, kad žmonėms tai svarbu, jiems kyla daug klausimų“, – sakė J. Stankaitytė, o jai pritardama kolegė Nijolė Janonytė tikino, kad žmonės nori girdėti informaciją apie psichinę sveikatą, tad tik reikia tuo pasirūpinti ir jiems šią informaciją pateikti, galbūt organizuoti seminarus.

Pasak E. Zubrickienės, preliminariais duomenimis, rajone nuo sausio iki birželio šiais metais nusižudė keturi asmenys (trys vyrai ir viena moteris), o apie ketinimus pasitraukti iš gyvenimo statistika nežinoma. Žinoma, kiekvienas suicidinis atvejis skaudus, tačiau, lyginant su ankstesniais metais, nusižudžiusių žmonių rajone mažiau. Pavyzdžiui, jei 2018-aisiais rajone registruota net 11 savižudybių, tai 2020 m. – šešios.

Visgi, žiūrint platesniu mastu, rodikliai nedžiugina – Lietuva Europos Sąjungoje pagal savižudybes yra tarp lyderių.

Tiek psichologės J. Stankaitytė ir N. Jonaitytė, tiek vicemeras D. Jakavičius iškėlė dar vieną problemą.

„Jaunų žmonių žalojimasis įgavęs pagreitį“, – konstatavo vicemeras.

Psichologės kalbėjo, kad jauniems žmonėms reikia padėti išeiti iš skaudžių situacijų, tad nuo rudens, galbūt spalio, grupės nariai ketina vykti į mokyklas ir taip pat kalbėtis su bendruomenės nariais, teikti informaciją, kaip spręsti problemas.

Psichologės siūlė pagalvoti ir apie reagavimo į savižudybių riziką algoritmo peržiūrėjimą. Kad jis yra patvirtintas yra viena, tačiau J. Stankaitytė kėlė retorinį klausimą, ar jis neatgyveno, ar tikrai veikia, galų gale, ar patys žmonės, specialistai žino, kur jų vieta tame algoritme. Norisi, sakė psichologės, kad jis būtų ne tik popieriuje, kad jis būtų išgrynintas ir  bendruomenės konkrečiai žinotų. J. Stankaitytės nuomone, bent jai šiame algoritme yra daugiau klausimų nei atsakymų.

Savivaldybės gydytoja teigė: jei norima pokyčių, ji lauktų konkrečių siūlymų, ką ir kaip keisti.