Pokarantininis laikotarpis vis labiau išryškina liūdną tiesą – dėl uždelstų sveikatos problemų į medikus kreipiasi daug žmonių, ne išimtis ir vaikai. Pasak vaikų neurologės Vilijos Safronovienės, besikreipiančiųjų skaičiai išties išaugę, o problemų sprendimas priklauso nuo kiekvieno vaiko bei jo tėvų individualiai.

„Vaikų dabar prisirašę dviem savaitėms į priekį“, – sako gydytoja ir vardija, kad paaugliai dažniausiai kreipiasi dėl galvos skausmų, darželinio amžiaus vaikams dažniausiai vėluoja kalbinė raida, mažyliams iki metų vėluoja motorinė raida, nemažai nusiskundimų ir dėl miego, valgymo sutrikimų.

„Matyt, karantinas padarė savo. Ateina vaikai kalbantys angliškai, rusiškai, bet nemokantys lietuviškai“, – apie besikreipiančius kalba medikė ir daro išvadą, kad tikėtina, jog jie daug laiko praleido ne bendraudami su tėvais, skaitydami knygeles, stebėdami aplinką, bet prie televizorių, planšečių ar kitų išmaniųjų įrenginių.

Beje, prie šių įrenginių praleidžiamas laikas specialistams kelia nerimą, neretai vaikai nemoka bendrauti su bendraamžiais, nerimą kelia ir sumažėjęs fizinis aktyvumas.

Pavyzdžiui, paaugliai skundžiasi galvos skausmais, bet pradėjus aiškintis situaciją paaiškėja, kad tai tik ledkalnio viršūnė, nes yra nerimo sutrikimai, depresiškumas, streso pasekmė, neretai tenka siųsti ir psichiatro konsultacijai.

Visgi dėl kiekvieno paciento sprendžiama individuliai, žiūrima, kokio specialisto pagalbos reikia, galbūt vienam užtenka psichologo konsultacijos, kitam reikia kineziterapeuto ar logopedo pagalbos. Tad V. Safronovienė džiaugiasi, kad Šakiuose veikia daugiau nei prieš dvidešimtmetį įkurta vaikų ankstyvosios reabilitacijos tarnyba, į kurią mielai kreipiasi ne tik šakiečiai, bet konsultuojasi nemažai pacientų iš Jurbarko, Kazlų Rūdos, Akademijos. Juolab kad tokios tarnybos veikia toli gražu ne visose gydymo įstaigose, tad Šakiams tai didelis pliusas.

„Jeigu vaikas ateina kad ir su autizmo spektro sutrikimu, tai neužtenka tik kineziterapijos ir specialistų pagalbos. Reikia, kad mokėtų dirbti ir tėvai. Ne visada specialistui pavyksta, nes vaikas priešinasi, neprisileidžia, tad mokome, aiškiname ir tėvams“, – sako V. Safronovienė.

Tiesa, ji pastebi, kad yra grupė tėvų, kurie neįvertina, kad vaikui jau reikalinga pagalba, kita dalis savo atžalas bei jų gebėjimus pervertina, tad bet kuriuo atveju geriau konsultuotis su specialistais, juolab kad viskas vietoje.

Tarnyboje, be šiais metais į komandą įsiliejusios Vaikų ligų skyriaus vedėjos bei neurologės V. Safronovienės, dirba psichologė Nijolė Janonytė, logopedė Valentina Pranaitienė, slaugytoja Virginija Bakienė, socialinė darbuotoja Antanina Dobrovolskienė, kineziterapeutė Eglė Nasvytytė.