Lietuvoje daugėja psichoaktyvias medžiagas vartojančių nepilnamečių. Šakiečiai – ne išimtis. Nors konkrečią statistiką įvardinti sunku, problema tikrai opi. Galimos grėsmės ar prevencijos būdai, rodos, žinomi, tačiau vieno stebuklingo sprendimo, deja, nėra. Kalbinti specialistai sako, kad jaunimas elektroninių cigarečių ar kitų psichoaktyvių medžiagų (PAM) pabando, nes madinga, nenori atsilikti nuo bendraamžių, be to, ne visada realiai suvokia grėsmes. Jie svarsto, kad tam, jog ne tik statistika, bet ir realybė keistųsi į gerąją pusę, reikėtų pasitelkti ne vieną konkrečią priemonę, o jų visumą.
Amžius jaunėja – skaičius didėja
Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Ambulatorinio skyriaus vedėjas gydytojas toksikologas Haris Jakavičius konstatuoja, kad iš kasdienės darbo praktikos gali pasakyti, jog besikreipiančių į Respublikinį priklausomybės ligų centrą vaikų amžiaus vidurkis jaunėja, o bendras skaičius kasmet didėja.
Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Ambulatorinio skyriaus vedėjas gydytojas toksikologas Haris Jakavičius. Šakių VSB nuotr.
„Jaunuoliai svaigintis dažniausiai pradeda nuo silpnesnių, lengviau prieinamų psichoaktyvių medžiagų. Dažniausiai – alkoholio, nikotino, kanapių ar sintetinių kanabinoidų. Jei anksčiau nebūtume pagalvoję, kad ketvirtoje ar penktoje klasėje besimokantis moksleivis galėtų vartoti svaiginančias medžiagas, tai pastaruoju metu tai retai sukelia nuostabą – penktokas jau gali būti išbandęs rūkyti tiek paprastą el. cigaretę, tiek galbūt el. cigaretę, kurioje yra sintetinių narkotikų. Vis dėlto tendencija išlieka panaši kaip ir visais laikais – pradedama nuo silpnesnių, labiau prieinamų psichoaktyvių medžiagų, tačiau ilgainiui, išliekant vartojimui ir organizme vystantis tolerancijai, ieškoma stipresnių, ilgiau veikiančių psichoaktyvių medžiagų“, – situaciją komentuoja kraštietis toksikologas.
Augalinės kilmės psichoaktyvias medžiagas, sako gydytojas, žmonės vartojo dar nuo priešistorės laikų – tiek svaiginimosi tikslais, tiek įvairių apeigų metu. Tik XXI a. pradžioje PAM rinka labai stipriai pradėjo keistis – buvo pradėtos kurti dirbtinės narkotinės medžiagos, o XXIa. dažnai vadinamas naujų psichoaktyvių medžiagų amžiumi. Šiuo metu yra skaičiuojama apie 1 tūkst. unikalių psichoaktyvių medžiagų, kurių daugiau nei pusė buvo sukurta po 2000-ųjų.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimas atskleidė, kad iš daugiau kaip penkiasdešimties valstybių Lietuvoje el. cigaretes vartoja daugiausiai vaikų. Kad pirmaujame visoje Europoje, neneigia ir gyd. toksikologas H. Jakavičius: „2019 m. ESPAD (nuo 1995 metų Lietuvoje kas ketverius metus yra vykdomas alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tyrimas ESPAD – red. past.) atlikta 9–10 kl. moksleivių apklausa, kurioje 65 proc. lietuvių atsakė, jog yra bent kartą bandę rūkyti el. cigarečių. To priežasčių gali būti daug ir įvairių. Viena jų – mada. Paaugliai nenori būti kitokie, atsiskyrėliai, o liūdnoji tiesa yra ta, jog pastaruoju metu mokyklinio amžiaus vaikams el. cigarečių rūkymas tapo norma. Bendraamžių spaudimas pabandyti taip pat dažnai turi įtakos pirmam pavartojimui. Kita svarbi priežastis, kodėl paaugliai pradeda vartoti psichoaktyvias medžiagas, tai dėmesio trūkumas iš tėvų.“
Be to, nepilnamečiams įsigyti kenksmingus gaminius daugiau nei paprasta – nelegali rinka plačiai atvėrusi duris ir vos keliais paspaudimais telefone pirkinys parkeliauja į paštomatą.
Šakių VSB nuotr.
Eiti į dialogą ir nesmerkti
Paklaustas, kaip tėvams, mokytojams atpažinti PAM vartojimo signalus ir kaip suteikti pagalbą, gyd. toksikologas H. Jakavičius pripažįsta, kad pirmuosius pavartojimus atpažinti bus sudėtinga: „Nebent tai būtų atvejai, kai išsivysto perdozavimui būdingos ūmios sveikatos būklės, kurių, tarp kitko, pastaruoju metu, ypatingai rūkant el. cigaretes su sintetiniais kanabinoidais, pasitaiko vis dažniau. Tokioms būklėms būdingi sąmonės praradimo epizodai, traukulių priepuoliai, išprovokuotos psichozės, lydimos agresijos protrūkių, dezorientacijos. Ilgalaikio vartojimo atvejus dažniausiai pirmieji pastebi tėvai, mokytojai, nes atsiranda elgesio pokyčiai – ilgainiui vaikas gali tapti uždaras, pasikeičia jo draugų ratas, nebedomina veiklos, kurios anksčiau teikdavo malonumą, stebimas visapusiškas interesų mažėjimas, prastėja mokymosi rezultatai, gali atsirasti įvairių sveikatos problemų. Įtariant tokius atvejus, pirmiausia reikėtų bandyti su paaugliu apie tai kiek įmanoma ramiau pasikalbėti, nesmerkiant, nedarant spaudimo ir nekaltinant jo dėl to, tačiau bandant išsiaiškinti priežastis, kodėl taip atsitiko. Supraskite, jog pripratimas prie medžiagų atsirado ne per vieną dieną, todėl nutraukti jų taip pat nepavyks per kelias dienas. Vis dėlto yra nemažai atvejų, kuomet šeimos viduje tokių problemų išspręsti nepavyksta. Tuomet visada rekomenduotina kreiptis į specialistus.“
Algoritmas veikia, bet veipinančių nemažėja?
Bemaž prieš metus Vyriausybėje buvo parengtas nutarimo projektas, skirtas narkotikų platinimo ir vartojimo užkardymui mokyklose. Juo numatoma, kad su narkotikų problema susidūrusios mokyklos veiks pagal vieningą reagavimo ir pagalbos algoritmą. Kad šis veiksmingas, kalbėjo ir rajono ugdymo įstaigų vadovai neseniai vykusiame pasitarime. Bet pasigirdo ir mintis, kad nors elektroninių cigarečių vartojimo, dar vadinamo veipinimu arba garinimu, atvejų mokyklose užfiksuojama nedaug, jaunimas ir toliau veipina, tik jie tampa išradingesni rinkdamiesi vietas bei priemonių slėpimo būdus. „Žiburio“ gimnazijos socialinė pedagogė Ligita Kajackienė sako, kad nuo to laiko, kai veikia algoritmas, gimnazijoje užfiksuoti du atvejai: „Algoritmas gerai tuo, kad visiems aiški veiksmų seka ir mums patiems nereikia spręsti, ką daryti su mokiniu ir su pas jį rastomis priemonėmis. Pranešame policijai ir viską perduodame pareigūnams, įtraukiami ir tėvai. Tačiau kad jaunimas veipina ir toliau, čia jokia paslaptis. Ypač gimnazijos pirmokai dar linkę pasitikrinti ribas, o vyresnėse klasėse situacija nurimsta.“ 
„Žiburio“ gimnazijos socialinė pedagogė Ligita Kajackienė sako pastebėjusi, kad jei anksčiau užtekdavo su mokiniais paanalizuoti rūkymo ir alkoholio vartojimo sukeliamas problemas, dabar vis labiau juntamas didesnis poreikis kalbėti apie narkotikus. D. Pavalkio nuotr.
Socialinė pedagogė daug ir dažnai eina į atvirus dialogus su mokiniais apie psichoaktyvias medžiagas, jų vartojimą, todėl jau turi surinkusi nemažai žinių, kur ir už kiek perkami veipai, ką dar vartoja jaunimas, išmano ir žargoną. Ją liūdina, kad priemonių parsisiuntimas nepilnamečiams lengvai prieinamas, aktyviai šioje srityje darbuojasi ir perpardavinėtojai. L. Kajackienė vertina mokinių atvirumą, bet tai, ką išgirsta, dažnai kelia nerimą – iš klasėje buvusių 29 pirmos klasės gimnazistų tik du nepakėlė rankos, kai buvo užduotas klausimas, ar yra bandę el. cigarečių.
„Jiems tos elektroninės cigaretės tapo norma. Todėl net į tuos nepakėlusius rankos buvo žiūrima su nuostaba – neva negali būti, kad jie nėra bandę. Užtat koks jaunimo pasipiktinimas kilo, kai kažkas mokyklos tualete užuodė įprastos cigaretės dūmus – maždaug taip smirdi, kaip taip galima! Jie nesuvokia, kad elektroninės cigaretės žalingos sveikatai gal net daugiau nei įprastinės“, – kalba pedagogė ir priduria dažnai patirianti jausmą, jog ji paskaitų metu pasidalina teorija, o mokiniai jau ateina su praktika. Beje, dar vienas akivaizdus rodiklis, kad psichoaktyvių medžiagų vartojimo tema verta dėmesio: jei anksčiau užtekdavo pakalbėti apie rūkymą ir alkoholio vartojimą, dabar, pasak pedagogės, juntamas vis didesnis poreikis kalbėti apie narkotikus.
Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Ambulatorinio skyriaus vedėjas gydytojas toksikologas Haris Jakavičius. Asmeninio archyvo nuotr.
Problemą spręsti reikia kompleksiškai
Kalbinti specialistai svarsto, kad visos priemonės, susijusios vartojimo kontrole ir apribojimu, yra veiksmingos, tik akivaizdu, jog vienos yra efektyvesnės, kitos mažiau efektyvios. Gyd. toksikologas H. Jakavičius mąsto, kad didžiausią efektą turėtų įvairių taikomų priemonių visuma, jis sako: „Ne tik fizinė kontrolė, apribojimai ir įvairūs draudimai, tačiau ir prevencija, edukacija, kuri, svarbu pabrėžti, būtų taikoma ne tik patiems paaugliams, tačiau ir jų tėvams bei su jais dirbantiems specialistams. Taip pat vis dažniau akcentuojamas paauglių užimtumas – kad ir kas tai bebūtų – popamokinė veikla ar aktyvus laisvalaikis. Užimtas protas neturi pakankamai laiko galvoti apie PAM vartojimą.“
L. Kajackienės nuomone, problemos mastą sumažintų ir parodyta politinė valia.
Kad situacija kelia nerimą, pritaria ir savivaldybės Narkotikų kontrolės komisijos pirmininkė Gerda Dobrovolskytė. Pasak jos, liūdina, kad jaunimas mano, jog elektroninės cigaretės yra mažiau kenksmingos nei įprastos: „Mūsų pagrindinis tikslas – prevencija per švietimą ir atvirą dialogą su jaunimu. Todėl organizuojame edukacines paskaitas, į kurias kviečiame patyrusius lektorius. Jau ir kovo antroje pusėje atvyks VšĮ „Pamokos vietoj pamokų“ įkūrėjas Dalius Mackela, kuris su bendraminčiais jaunimui kalbės apie psichoaktyvių medžiagų žalą bei jų vartojimo pasekmes. Be viso to, paskaitoje bus paliečiamos ir kitos opios nūdienos temos – tokios kaip patyčios bei jauno žmogaus savivertė. Jaunimui suteiksime sąlygas klausimus užduoti anonimiškai per specialią programėlę. Švietimas yra vienas iš veiksmingiausių būdų keisti požiūrį ir elgesį, todėl siekiame ugdyti jaunimo sąmoningumą, skatinti atsakingus pasirinkimus.“
Aktyviai prevencija rūpinasi ir Šakių visuomenės sveikatos biuro komanda – tiek profesinio ugdymo mokyklos skyriuje, tiek kitose rajono ugdymo įstaigose vyksta ankstyvosios intervencijos mokymai, moksleiviai reguliariai kviečiami į prevencinius renginius rūkymo, alkoholio ir narkotikų vartojimo temomis, viešai dalinamasi straipsniais ne tik su mokiniais, bet ir su jų tėvais, bendradarbiaujama su bendruomenės pareigūne. Kartu su Narkotikų kontrolės komisija visose rajono mokyklose pernai buvo atlikti narkotikų žymenų testai, visi rezultatai – neigiami. Visuomenės sveikatos biuro specialistai sako ieškantys patrauklių jaunimui būdų atvirai ir suprantamai kalbėtis apie veipus, cigaretes bei nikotiną, nes tiki, kad, sužinoję daugiau, galbūt nors maža dalimi galime apsaugoti save ir kitus – kurti aplinką, kurioje būti nerūkančiu yra vertybė.
Zenonas iš Ritinių:
