Giedrė PLEČKAITYTĖ

Pasaulinė rankų higienos diena su šūkiu „Plauk rankas - saugok gyvybes“ buvo minima gegužės 5-ąją. Šia proga Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras antrus metus iš eilės visą savaitę vykdė akciją, skirtą atkreipti dėmesį į rankų higieną, nuo kurios priklauso ir žmonių sveikata. Visuomenės sveikatos specialistai įžvelgia, kad pas mus neretai taupoma net paprasčiausios higienos sąskaita.  

Nuotr. Visuomenės sveikatos specialistė E. Zubrickienė tikino, kad mokyklos labai noriai prisideda prie akcijos „Plauk rankas – saugos gyvybes“ įgyvendinimo.

Antrus metus iš eilės Šakių visuomenės sveikatos biuro specialistai gegužės 5 – 11 dienomis vykdė akciją „Švarių rankų savaitė“. Visuomenės sveikatos centro specialistai, dirbantys rajono švietimo įstaigose, rūpinosi, kad minėtose įstaigose prie valgyklų, tualetuose būtų paviešintos rekomendacijos apie taisyklingą rankų plovimą. Tuo pačiu pradinių klasių mokiniams buvo vedamos pažintinės pamokos tema „Švarių rankyčių fiesta“. Visuomenės sveikatos specialistai kalba ne tik apie rankų plovimą, bet ir apie galimas pasekmes dėl neplautų rankų. „Mes siekiame įtikinti vaikus, kam viso to reikia. Per žaidimus kalbame apie kirmėlinius susirgimus, kuriais užsikrečiama būtent per nešvarias rankas. Visą šią savaitę specialistai skiria rankų higienos ir kirmėlinių ligų prevencijai“,- sakė specialistė Edita Zubrickienė. Akcijos metu nemažai kalbėta apie kirmėlinių ligų susirgimus, kurių vieni iš sukėlėjų yra nešvarios rankos. Kirmėlių kiaušinėliais užsikrečiama per vandenį, daržoves, žemes, per rankas ir burną, taigi kuo prastesnė higiena, tuo didesnė susirgimo tikimybė. Biuro skelbiamais paskutiniais 2010 metų duomenimis, sergamumas infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis 1000 gyventojų Šakių rajone išaugo iki 36,68  atvejų (2009 metais buvo 32,67). Dažniausiai infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis serga nepilnamečiai, moterys dažniau negu vyrai (atitinkamai 43,73 ir 28,93 atvejai 1000 gyventojų). Paskutiniu metu, pasak specialistės, rajone išaugo sergančiųjų skaičius tuberkulioze, jos židiniai buvo kelėtoje mokyklų. „Ši liga plinta  ne tik per kvėpavimo takus, bet ir per pačias rankas. Gripo profilaktikai taip pat būtina rankų higiena“,- dėmesį atkreipė E. Zubrickienė. Skelbiama, jog sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu 2009 metais sumažėjo nuo 160,51 atvejų 1000 gyventojų iki 128,43  2010 metais. Tuomet didžiausias sergamumas vyravo tarp vaikų iki 17 metų amžiaus (354,36/1000 gyv.). Vaikai užkrečiamosiomis ligomis dažniau serga dėl prastesnės šio amžiaus asmenų higienos, žinių bei gebėjimų trūkumo.

 
Taupome ne ten, kur reikia

Nors gyvename XXI amžiuje, tačiau, specialistė E. Zubrickienės tikinimu, visuomenė vis dar taupo rankų higienos sąskaita. „Mūsų specialistai tikrai daug dirba. Šią savaitę vykdomą akciją labai palaiko mokytojai ir mokyklų direktoriai. Tikrai visi geranoriškai siekia, kad vaikai plautų rankas.  Tačiau paimkime bet kokią mūsų rajono valdišką įstaigą, kiek jūs matote higienos priemonių – muilo, vienkartinių rankšluosčių? Mokyklose labai stengiamasi užtikrinti švarą, bet būna taip, kad pasibaigia lėšos ir nežinia, ką daryti. Pas mus skiriama per mažai lėšų higienos priemonėms“,- teigė E. Zubrickienė. Iš tiesų ne visos valdiškos įstaigos deramai apsirūpinusios švaros priemonėmis. Apslankius bene gražiausio Šakių miesto pastato – savivaldybės tualete terasi tik vandenį ir elektrinį vėjelį rankoms nusausinti, o skysto muilo dozatoriuje – nė lašo. Pasak E. Zubrickienės, švietimas šia tema vienaip ar kitaip vyksta, tačiau jam įgyvendinti reikalingos priemonės. „Ko gero daugiausiai pinigų išleidžiame paradinei pusei, o elementariems dalykams pritrūkstame. Kaip sakoma, nueik į svečius, visur gražu, švaru, bet užėjęs į tualetą gali pamatyti, koks iš tikrųjų yra šeimininkas“,- pastebėjimais dalijosi specialistė.

Akcija, skirta švarių rankų palaikymui, pavasarį rengiama neatsitiktinai. Būtent šiuo metų laiku jas išsidirbame dažniausiai. Specialistai pataria rankas plauti pasinaudojus tualetu, prieš valgant ar ruošiant maistą, išsipūtus nosį, nusičiaudėjus, nusikosėjus, po to kai buvo liečiami termiškai neapdoroti maisto produktai (mėsa, neplautos daržovės, kt.), išmetus šiukšles, pakeitus kūdikiui sauskelnes, palietus gyvūnus,  pinigus, ypač popierinius, grįžus iš lauko, važiavus viešuoju transportu.