Gintarė MARTINAITIENĖ

Gotlybiškiuose gyvenančiai sunkiasvorei rajono gyventojai Birutei Damijonaitienei prieš savaitę buvo atlikta skrandžio mažinimo operacija. Moteris džiaugiasi įvykusiais pokyčiais ir norėtų per metus numesti 100 kg. Optimistiškai į ateitį žvelgianti Birutė sako, jog kiek įmanydama stengsis padaryti savo gyvenimą šviesesnį bei lengvesnį.

Nuotr. Birutė svajoja per metus apsikratyti apie 100 kg ir pasipuošti dailiomis suknelėmis.

Norėtų svarstyklių

Nors operacija buvo suplanuota rugsėjo 20 dieną, tačiau ją teko atidėti, nes Birutė susirgo bronchitu, pradėjo kosėti, sloguoti, vartoti vaistus. „Rugsėjo 20 dieną yra mano tėtės gimtadienis, o spalio 10 dieną, kai operavo, mano mergaitės. Tai tokios neeilinės dienos sutapo. Sakiau, jau jeigu mirsiu, tai tegul tėtė ateina pasitikti, bet tada neoperavo“, - pasakojo B. Damijonaitienė.

 
Nors 252 kg prieš operaciją svėrusi Birutė pripažino, jog medikų prisilietimo bijojo, dabar džiaugiasi, jog pagaliau jos gyvenime įvyko šis lūžis. „Kad jau nebuvo ką daryti su tuo svoriu, tikras vargas, buvau nusiteikusi tam“, - pripažino po operacijos atsigaunanti moteris. Ji tikino, jog jau dabar yra nukritę daugiau nei 20 kg svorio ir norėtų, jog per metus pavyktų atsikratyti apie 100 kg. Ar pavyks pasiekti tokį rezultatą, parodys laikas, tačiau Birutė sako jau iki operacijos pradėjo maitintis visiškai kitaip, nei anksčiau. Be to, yra gydytojo rekomendacijos, kaip maitintis, kokių produktų vengti, tad tik nuo pačios Birutės priklausys, ar iš tikrųjų jos gyvenimas pasikeis ir išsipildys svajonė pasipuošti dailiomis suknelėmis. „Visapusiškai pakeičiau mitybą. Atradau tiek daug skanių dalykų, ko anksčiau nevalgiau, tai dabar tiek visko išragausiu... Ir dabar, atrodo, nė nesinori to maisto. Net nesuvalgiau visko, ką pasidariau“, - rodydama nebaigtą valgyti maistą lėkštėje pasakojo moteris. Dabar ji svajoja gauti dovanų svarstykles. „Gal atsirastų koks geradaris ir padovanotų, tai lipčiau ir lipčiau ant jų“, - kalbėjo sunkiasvorė.

Be žmonių pagalbos – nė iš vietos

Nors Birutė dar pilnai neatsigavo po pirmos operacijos, sako jau pradedanti galvoti ir apie kitą. „Gydytojas kalbėjo, kad po pusės metų reikėtų mažinti žarnyną, tai nežinau, kaip su pinigais bus. Vėl reikės žmonių pagalbos prašyti, gal suaukos“, - teigė pašnekovė. Ji pripažino, kad ir ši operacija nebūtų įvykusi, jei ne žmonių palaikymas bei geranoriškas. „Visiems noriu padėkoti. Sintautiškiai Šuopiai didelę pradžią padarė, pinigėlius rinko, o aš pati tai būčiau niekaip neišgalėjusi“, - pripažino moteris. Vėliau, kai sumažės svoris bei, kaip tiksi, bus sumažintas žarnynas, Birutė mąsto rūpintis ir kitais savo negalavimais. „Kojas labai skauda, sąnarių ligos, o dar ta limfa, skysčiai kaupiasi, tai gal reikės irgi daktarų klausti“, - mintimis dalijosi pašnekovė. Ji pripažino, kad norėtų ir patogesnės lovos.Apie tai galvoja pasiteirauti Žmonių su negalia sąjungos. „Norėčiau funkcinę lovą turėti ir primokėti sutikčiau, jei reikėtų, nes šita jau sena, čiužinys nepatogus, tai visą skauda, klubų sąnarius gelia“, - guodėsi sunkiasvorė.

Žmonių su negalia sąjungos vadovė Stasė Vasaitienė sako dėl B. Damijonaitienės padariusi viską, ką galėjo. Būtent ji ją lydėjo pas medikus Šakiuose bei Kaune, sąjunga ne kartą nemokamai suteikė transporto paslaugas. Kaip klostysis tolimesni Birutės sveikatos reikalai, parodys tik laikas, tačiau sąjunga, jei tik reikės, pasirengusi padėti. „Jei kreipsis, prašys, tai padėsime. Tam ir esame. Niekada niekam neatsakėme“, - kalbėjo S. Vasaitienė.