Prasidėjus vasaros karščiams, vis daugiau žmonių atgaivos ieško prie vandens telkinių, tačiau mažai kas susimąsto apie jų švarumą, tykančius bakterijų ir mikroorganizmų pavojus. Praėjusiais metais Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras ištyrė rajono maudyklų vandenis, tad šiemet jokių tyrimų neatliko.

 

Praėjusiais metais, ištyrus Šakių rajono maudyklų vandenis, paaiškėjo, kad nė vienas jų nekelia pavojaus besimaudančiųjų sveikatai. Nei Nemuno upėje, nei Valiulių ar Lukšių tvenkiniuose  didesnio užterštumo žarninių enterokokų ir lazdelių bakterijomis nerasta. Nors šiemet maudyklų vanduo tirtas nebuvo, tačiau tikimasi, kad ši situacija nepasikeitė.

Įdomu tai, kad neretai peikiama Baltijos jūra, pasirodo, yra pati saugiausia vieta maudytis sveikatos požiūriu. Net tada, kai į Palangą suvažiuoja 300–400 tūkst. poilsiautojų ir dalis jų jūroje atlieka gamtinius reikalus, pasigauti užkratą rizika yra gerokai mažesnė nei maudantis ežere ar upėje. Mat  fekalinių koliformų bakterijos druskingame vandenyje tiesiog žūsta, o gėlame vandenyje gyvybingos išlieka ilgiau. Gamtinių reikalų atlikimas nei jūroje, nei kituose vandens telkiniuose anaiptol nėra pateisinamas – tai pirmiausiai rodo žmonių kultūros stoką.

Be to, nereikėtų pamiršti, kad visų vandens telkinių tarša padidėja po smarkių liūčių, nes su lietumi į upių ir ežerų vandenį nuplaunamos paukščių ir gyvulių, naminių gyvūnų išmatos, netvarkingų lauko tualetų, šiukšliadėžių turinys, o su juo – mikrobai, galintys sukelti žarnyno infekcijas, įvairias odos alergijas.

„Draugo“ inf.