Pagal statistinius duomenis, praėjusiais metais Lietuvoje mirė 20 tūkst. 691 vyras ir 20 tūkst. 247 moterys. Daugiausiai tiek vyrų (47,8 proc. ), tiek moterų (65,6 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. Kas trečio mirusio vyro pagrindinė mirties priežastis buvo išeminė širdies liga.
Mažas fizinis aktyvumas – vienas svarbiausių širdies ligų rizikos veiksnių. Daugiau kaip 70 proc. suaugusių žmonių juda nepakankamai. Technologijų amžiuje yra visos sąlygos atleisti mūsų raumenis nuo bet kokio darbo. Įrodyta, kad fiziškai neaktyvūs žmonės du kartus dažniau serga širdies ligomis ir daug dažniau nuo jų miršta. Mažai judančiam žmogui sutrinka kraujospūdžio reguliacija, jis tunka, kraujyje padaugėja riebalų, gliukozės. Visa tai skatina aterosklerozę, kartu ir koronarinę širdies ligą.
Nuo piktybinių navikų 2012 metais mūsų šalyje mirė 4 tūkst. 468 vyrai (21,6 proc.) ir 3 tūkst. 530 moterų (17,4 proc.). Daugiausiai vyrų mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių, priešinės liaukos ir skrandžio piktybinių navikų. Daugiausiai moterų mirė nuo krūties, skrandžio ir storosios žarnos piktybinių navikų.
Praėjusiais metais 2 tūkst. 790 vyrų (57,7 proc.) ir 870 moterų (4,3 proc.) mirė nuo nelaimingų atsitikimų – transporto įvykių, nukritę, paskendę, apsinuodiję, 27 proc. vyrų nusižudė. Paskaičiuota, kad nuo išorinių priežasčių praėjusiais metais mirė 3,2 karto daugiau vyrų negu moterų.
2012 metais Lietuvoje mirė 124 vaikai, kurių amžius svyruoja nuo vienerių iki 17 metų: 83 berniukai ir 41 mergaitė. Pagrindinės priežastys – nelaimingi atsitikimai (53,2 proc.), piktybiniai navikai (15,3 proc.) ir nervų sistemos ligos (9,7 proc.). Nurodoma, kad praėjusiais metais mirė 118 kūdikių (vaikų iki vienerių metų). Pagrindinės kūdikių mirties priežastys buvo perinatalinio laikotarpio ligos (43,2 proc.), įgimtos formavimosi ydos (28,8 proc.) ir kvėpavimo sistemos ligos (7,6 proc.).
„Draugo“ inf.

Eduardas iš Griškabūdžio:






