Gegužės 28 dieną Kriūkų mokyklos bendruomenė sulaukė būrio rajono savivaldybės vadovų, Švietimo ir sporto skyriaus specialistų, keleto rajono tarybos narių. Čia vyko Savivaldybės diena, kuri, kaip viena iš naujų mokyklų ir savivaldybės partnerystės formų, buvo pasiūlyta projekto „Lyderių laikas 2“ įgyvendinimo metu.

 

 

Pasak Kriūkų mokyklos direktorės Lilijos Liutvinienės, savivaldybės bendravimas ir bendradarbiavimas su mokyklų bendruomenėmis bei gilesnis mokyklų pažinimas yra dar ganėtinai retas reiškinys. Ji išreiškė viltį, kad mūsų rajono mokyklų bendruomenių ir savivaldybės komandos susitikimuose bus skatinama geranoriška mokyklų ir jų savininko partnerystė, mokyklai teikiamas pastiprinimas jos kasdienėje veikloje, atsiras objektyvesnis ir gilesnis mokyklų veiklos pažinimas, formuosis bendradarbiavimo kultūra.

 „Atlikti tyrimai apie steigėjo dalyvavimą mokyklos veikloje rodo, kad dažniausiai savivaldybių administracijų švietimo padalinių specialistų konsultacinė veikla yra susijusi su bendrų duomenų rinkimu ir informacijos pirmine analize, - apgailestavo mokyklos direktorė. – O juk iš mokyklos steigėjo tikimasi, kad jis bus mokyklos partneris, pagalbininkas ir patarėjas, kad ne tik pateiks susumuotus skaičiukus ir informaciją, bet ir analizuos priežastis, teiks pagalbą.“

L.Liutvinienės manymu, nereikia lyginti gimnazijos su kaimo mokyklomis - visos jos vienodai svarbios, kiekviena kuo nors unikali. „Švietimo ir mokslo ministerijos nuomone, mokyklos veiklos kokybę rodo ne tik abiturientų brandos egzaminų ir stojimo rezultatai, bet ir sunkiau pamatuojami dalykai: mokinių socialinis aktyvumas, užimtumas, pilietiškumas, visos mokyklos bendruomenės veikla, kūrybiškumas, taip pat ir tai, ar mokiniai gerai jaučiasi mokykloje, kaip sprendžiamos kylančios problemos“, - pabrėžė direktorė.

Mokyklos vadovės teigimu, bendruomenė nebuvo išsikėlusi konkrečios temos, kaip Šakių „Žiburio“ gimnazija, kurioje vyko pirmoji Savivaldybės diena, tačiau čia taip pat buvo pasidžiaugta moksleivių pasiekimais, aktyvia popamokine ir projektine veikla, išsakyta mokyklos pozicija kai kuriais opiais olimpiadų organizavimo, moksleivių pavėžėjimo ir kitais klausimais, kurie buvo išgirsti ir gvildenami susitikimo pabaigoje vykusiose diskusijose.

Susitikime dalyvavęs rajono tarybos narys Antanas Burkšaitis pritarė L.Liutvinienės minčiai, kad nereikėtų lyginti gimnazijų su kaimo mokyklomis. Jo manymu, tai mažų mažiausiai neetiška. Vadinamoje išgrynintoje gimnazijoje susirenka gabiausi rajono moksleiviai, tad ir jų pasiekimai  kitokie. „Ne visi moksleiviai gali būti supergabūs ir laimėti olimpiadose, - kalbėjo L.Liutvinienė. – Mes džiaugiamės, kad dalyvaujame, nors ir neužimame prizinių vietų.“ A.Burkšaitis atviravo, kad „jei gauni tokius moksleivius, kai be didelių pastangų belieka tik susirinkti diplomus, tai kaimo mokyklų mokytojams dažnai tenka dirbti daug daugiau ir nuoširdžiau.“

Tarybos narys atvirai kalbėjo ir apie naująją moksleivių pavėžėjimo tvarką, kai priešmokyklinio ugdymo ir 1 – 8 klasių mokinių pavėžėjimas bus kompensuojamas tik iki artimiausios bendrojo ugdymo programą vykdančios mokyklos. Jo nuomone, tai nėra teisinga iki šiol artimiausias mokyklas pravažiuojančių moksleivių atžvilgiu, nes jie turės arba grįžti į artimiausią mokyklą, arba už kelionę mokėti patys. Naujoji tvarka turėtų būti taikoma tik tiems, kurie nori pakeisti mokyklą nuo ateinančios rugsėjo 1 –osios. Mat, pasirašydami su mokykla sutartį, moksleiviai jau žino naujas sąlygas ir gali rinktis.

Be abejo, jei mokiniai neišvažiuotų į miesto mokyklas, būtų išsaugotos kaimo mokyklos.  Tačiau L.Liutvinienė teigė nemananti, kad po naujojo įstatymo įsigaliojimo jų mokykloje mokinių padaugės. Mat į Lukšių Vinco Grybo gimnaziją išvažiuoja tik Gerdžiūnų krašto vaikai. Direktorė pasidžiaugė, kad kriūkiečiai renkasi Kriūkų mokyklą. Be to, į miestelį sugrįžta vis daugiau jaunų šeimų, auga vaikų skaičius. Jos teigimu, darželis pilnas – nė vienos laisvos vietos.

Susitikimo metu  pristatydama naują mokyklos viziją, L.Liutvinienė akcentavo, kad viena iš mokyklos stipriųjų pusių – jos vieta bendruomenėje, kuri projektinę veiklą orientuoja į jaunimą – esamą ir sugrįžtantį po studijų. „Matyt ne veltui stengiamės palaikyti artimus ryšius su savo kaimo bendruomene, apjungiame visas kartas, kad mokykloje būtų gera mokytis ir dirbti.