Agnė NAUMAVIČIŪTĖ Kudirkos Naumiesčio seniūnijos Būblelių kaime jau 38-erius metus veikia profesinė mokykla, kuri nuo 2000-ųjų priklauso Marijampolės profesinio rengimo centrui. Skyriaus vedėja Marija Jurgilienė sako, kad bendruomenė naujus mokslo metus pasitiko optimistiška gaida.
Nuotr. Kudirkos Naumiesčio profesinio skyriaus vedėja Marija Jurgilienė sako, kad net 70 proc. mokymo profesinio rengimo centre sudaro praktinės žinios.
Skaičius nekinta
Trisdešimt penkerius metus skyriuje dirbanti skyriaus vedėja M. Jurgilienė sako, kad nors visoje Lietuvoje ir mūsų rajono ugdymo įstaigose jaučiamas nemenkas mokinių skaičiaus mažėjimas, profesinio rengimo centre nuo praėjusių mokslo metų vaikų skaičius išliko toks pat – (skyriuje – 230 mokinių). Beje, priėmimas į mokyklą vyksta iki šiandienos, tad yra tikimybė, kad mokinių skaičius padidės.
M. Jurgilienė pasidžiaugė, jog šie nauji mokslo metai mokyklai išskirtiniai: juos profesinio rengimo centro skyrius pasitiko renovuotame pastate – tiek iš išorės, tiek iš vidaus, įrengti šiuolaikiški kabinetai, jauki edukacinė aplinka. Taip pat po rekonstrukcijos įstaiga šildoma biokuru – tai leidžia sutaupyti nemažai lėšų.
„Kita vertus, nors švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė teigia, jog į profesines mokyklas atėjo didesnis skaičius mokinių, kaip matote, mes tuo pasigirti negalime. Žinoma, didžiuosiuose miestuose taip ir yra, tačiau mūsų rajone gyventojų sparčiai mažėja, tad mažėja ir norinčių mokytis asmenų“, – kalbėjo M. Jurgilienė.
Stoja į aukštąsias mokyklas
Šiais metais greičiausiai mokykloje buvo užpildyta apdailininko-statybininko mokymo programa, taip pat itin populiari socialinio darbuotojo padėjėjo profesija, kurios mokyti profesinio rengimo centre pradėta tik prieš kelerius metus. Kaip teigė M. Jurgilienė, kartais ruošiant kurią nors mokymo programą kyla abejonių – ar pasiteisins, ar bus reikalinga... Ne visada įmanoma nuspėti, kurios mokymo programos bus populiariausios, kurią baigę mokiniai greičiausiai susiras darbą. Praėjusiais metais mokyklą baigė 59 mokiniai ir, anot M. Jurgilienės, galima pasidžiaugti tuo, jog darbą susirado beveik visi.
„Iš minėtųjų 59 mokinių darbo biržoje užsiregistravę tik keturi mokiniai. Lyginant su visais absolventais – tai tik mažas lašas jūroje. Džiaugiamės, kad mūsų mokymo programos atitinka darbdavių poreikius ir vaikai randa darbo vietas“, – kalbėjo M. Jurgilienė.
Beje, kai kurie, baigę profesinio rengimo centro skyrių, siekia aukštojo mokslo diplomo. Kiekvienais metais iš baigusiųjų tolimesnius mokslus pasirenka vidutiniškai 2–3 mokiniai. Ir atvirkščiai, – čia mokytis atvyksta jau kolegijas baigę, tačiau turimų žinių bagažą papildyti norintys jaunuoliai.
„Kolegijų, universitetų diplomai suteikia daugiau teorinių, bet ne praktinių žinių. Mūsų profesinio rengimo centre net 70 proc. sudaro praktinis ir 30 proc. teorinis mokymas. Kad ir kaip bebūtų, praktinių žinių studentams kartais pritrūksta“, – komentavo vedėja.
Vaikai tokie, kaip ir visur
Kartais tenka susidurti su kai kurių žmonių požiūriu į profesines mokyklas – neva čia mokytis ateina visiškai nemotyvuoti ir kito kelio neturintys vaikai. Tačiau M. Jurgilienė nesutinka su tokia nuomone. Anot jos, netikslinga taip skirstyti vaikus, juolab kad tiek profesinėse, tiek kitose mokyklose mokosi elgesio problemų turintys ir įvairių gebėjimų vaikai. Yra ir mažai motyvuotų jaunuolių, tačiau jiems taikomi įvairūs mokymo metodai – pamokos netradicinėje erdvėje, pas darbdavius.
„Juk ne patys mokiniai, atėję į profesines mokyklas, pasako, kad jie nemotyvuoti, tai kitų žmonių nuomonė. Kad ir kaip bebūtų, vaiko elgesys, jo bendravimas formuojamas nuo pat mažens šeimoje, aplinkoje, vėliau pagrindinėje mokykloje. Pas mus mokytis ateina 14 m. amžiaus, tad jų kultūra, požiūris jau susiformavę. Mes galime tik apšlifuoti kraštus, padėti, patarti ir paruošti juos tolimesniam gyvenimui. Džiaugiamės, kad tai pavyksta“, – atvirai kalbėjo M. Jurgilienė.
Gal čia besimokantys vaikai netaps garsūs matematikai ar lituanistai, galbūt jie bus gabūs apdailininkai, virėjai ar kitų sričių darbininkai. Anot M. Jurgilienės, toli gražu ne visiems žmonėms reikia mokslų universitetuose ir ne visi tėvai turėtų versti vaikus siekti aukštojo išsilavinimo.
M. Jurgilienė pasidžiaugė, jog šie nauji mokslo metai mokyklai išskirtiniai: juos profesinio rengimo centro skyrius pasitiko renovuotame pastate – tiek iš išorės, tiek iš vidaus, įrengti šiuolaikiški kabinetai, jauki edukacinė aplinka. Taip pat po rekonstrukcijos įstaiga šildoma biokuru – tai leidžia sutaupyti nemažai lėšų.
„Kita vertus, nors švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė teigia, jog į profesines mokyklas atėjo didesnis skaičius mokinių, kaip matote, mes tuo pasigirti negalime. Žinoma, didžiuosiuose miestuose taip ir yra, tačiau mūsų rajone gyventojų sparčiai mažėja, tad mažėja ir norinčių mokytis asmenų“, – kalbėjo M. Jurgilienė.
Stoja į aukštąsias mokyklas
Šiais metais greičiausiai mokykloje buvo užpildyta apdailininko-statybininko mokymo programa, taip pat itin populiari socialinio darbuotojo padėjėjo profesija, kurios mokyti profesinio rengimo centre pradėta tik prieš kelerius metus. Kaip teigė M. Jurgilienė, kartais ruošiant kurią nors mokymo programą kyla abejonių – ar pasiteisins, ar bus reikalinga... Ne visada įmanoma nuspėti, kurios mokymo programos bus populiariausios, kurią baigę mokiniai greičiausiai susiras darbą. Praėjusiais metais mokyklą baigė 59 mokiniai ir, anot M. Jurgilienės, galima pasidžiaugti tuo, jog darbą susirado beveik visi.
„Iš minėtųjų 59 mokinių darbo biržoje užsiregistravę tik keturi mokiniai. Lyginant su visais absolventais – tai tik mažas lašas jūroje. Džiaugiamės, kad mūsų mokymo programos atitinka darbdavių poreikius ir vaikai randa darbo vietas“, – kalbėjo M. Jurgilienė.
Beje, kai kurie, baigę profesinio rengimo centro skyrių, siekia aukštojo mokslo diplomo. Kiekvienais metais iš baigusiųjų tolimesnius mokslus pasirenka vidutiniškai 2–3 mokiniai. Ir atvirkščiai, – čia mokytis atvyksta jau kolegijas baigę, tačiau turimų žinių bagažą papildyti norintys jaunuoliai.
„Kolegijų, universitetų diplomai suteikia daugiau teorinių, bet ne praktinių žinių. Mūsų profesinio rengimo centre net 70 proc. sudaro praktinis ir 30 proc. teorinis mokymas. Kad ir kaip bebūtų, praktinių žinių studentams kartais pritrūksta“, – komentavo vedėja.
Vaikai tokie, kaip ir visur
Kartais tenka susidurti su kai kurių žmonių požiūriu į profesines mokyklas – neva čia mokytis ateina visiškai nemotyvuoti ir kito kelio neturintys vaikai. Tačiau M. Jurgilienė nesutinka su tokia nuomone. Anot jos, netikslinga taip skirstyti vaikus, juolab kad tiek profesinėse, tiek kitose mokyklose mokosi elgesio problemų turintys ir įvairių gebėjimų vaikai. Yra ir mažai motyvuotų jaunuolių, tačiau jiems taikomi įvairūs mokymo metodai – pamokos netradicinėje erdvėje, pas darbdavius.
„Juk ne patys mokiniai, atėję į profesines mokyklas, pasako, kad jie nemotyvuoti, tai kitų žmonių nuomonė. Kad ir kaip bebūtų, vaiko elgesys, jo bendravimas formuojamas nuo pat mažens šeimoje, aplinkoje, vėliau pagrindinėje mokykloje. Pas mus mokytis ateina 14 m. amžiaus, tad jų kultūra, požiūris jau susiformavę. Mes galime tik apšlifuoti kraštus, padėti, patarti ir paruošti juos tolimesniam gyvenimui. Džiaugiamės, kad tai pavyksta“, – atvirai kalbėjo M. Jurgilienė.
Gal čia besimokantys vaikai netaps garsūs matematikai ar lituanistai, galbūt jie bus gabūs apdailininkai, virėjai ar kitų sričių darbininkai. Anot M. Jurgilienės, toli gražu ne visiems žmonėms reikia mokslų universitetuose ir ne visi tėvai turėtų versti vaikus siekti aukštojo išsilavinimo.
Eduardas iš Griškabūdžio:
