Rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Elvydas Pauliukėnas teigė, jog tikslūs rajono švietimo įstaigų mokinių sąrašai bus pateikti rugsėjo pradžioje. Tačiau, pažvelgus į kelių pastarųjų metų statistiką, galima daryti išvadą, jog šie metai nebus išskirtiniai – mokinių mažėjimo tendencija išlieka.

„Dar nežinome tikslių skaičių, tačiau ir taip aišku, kad, lyginant su praėjusiais metais, mokinių dar sumažėjo, niekur nuo to nepabėgsime“, – komentavo E. Pauliukėnas.

 

Palyginus 2011 m. ir kelių pastarųjų metų mokinių skaičių matyti, kokiu mastu mokyklose mažėja vaikų. 2011 m. rugsėjo mėnesio duomenimis, bendrojo lavinimo mokyklose mokėsi 4769 mokiniai, 2012 m. šis skaičius sumažėjo iki 4433, 2013 m. – iki 4088, 2014 m. mokinių sumažėjo iki 3841, o praėjusiais mokslo metais – dar maždaug dviem šimtais. Beje, jei mokinių skaičius kiekvienais metais mažėja šimtais, tai mokytojų per pastaruosius penkerius metus skaičius pasikeitė nežymiai. 2011 m. duomenimis, bendrojo lavinimo mokyklose dirbo 510 pedagogų, o iki praėjusių metų šis skaičius sumažėjo iki 440.

Kita vertus, reikėtų pasidžiaugti, jog nemažėja vaikų, norinčių užsiimti popamokine veikla. Štai lankančiųjų Šakių meno mokyklą skaičius tik didėja: 2011m. joje mokėsi 327 mokiniai, o praėjusiais metais jų buvo jau šešiasdešimčia daugiau. Panaši situacija ir Jaunimo kūrybos ir sporto centre – 2011m. jį lankė 317 mokinių, praėjusiais metais – 331.

Kaip per pastaruosius penkerius metus pasikeitė rajono švietimo įstaigų tinklas? Čia taip pat yra pokyčių. Pavyzdžiui, jei 2011 m. rajone buvo penkios vidurinės mokyklos, tai nuo 2013 m. jų apskritai nebeliko – vienos tapo pagrindinėmis, kitos mokyklomis-daugiafunkciais centrais. Šiuo metu jų turime tris: Plokščių, Paluobių ir Kriūkų. Gimnazijų skaičius nepakito – kaip buvo keturios (Griškabūdžio, Lukšių, Šakių, Kudirkos Naumiesčio), taip ir liko iki šiol. Tokia pat situacija su savarankiškais darželiais (jų tebėra trys).

Kiekvienais metais švietimo padangėje atsiranda naujovių, jų bus ir 2016–2017  m. m. Kasmetinėje švietimo bendruomenėms skirtoje Švietimo ir mokslo ministerijos konferencijoje švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė kalbėjo, kad svarbiausi šių mokslo metų akcentai yra individuali kiekvieno mokinio pažanga, skaitymas ir rašymas mokant visų dalykų, praleidinėjimo ir vėlavimo į pamokas mažinimas. Tyrimų duomenys rodo, kad pamokų praleidinėjimas ar vėlavimas į jas pablogina mokymosi rezultatus. Pavyzdžiui, bent penkis kartus pamokas be pateisinamos priežasties praleidęs mokinys atsilieka vienerius ar net porą metų.

Beje, 2017–2018 m. m. rengiamasi įvesti brandos darbą, kuris teikia daugiau galimybių mokymuisi ir tarnaus kaip įrankis mokinių kompetencijoms, kurių negalima patikrinti egzamino metu, pamatuoti. 2018m. geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusių eilės sudarymo tvarkos apraše už brandos darbą numatyta pridėti 0,25 balo.

Kita svarbi ketvirtadienį prasidėsiančių mokslo metų naujovė – privalomas vienerių metų trukmės priešmokyklinis ugdymas. Jo tikslas – padėti pasirengti mokyklai, nes tyrimai rodo, kad nuo to, ar vaikui buvo sėkminga mokyklos lankymo pradžia, didžia dalimi priklauso ir tolesni mokymosi pasiekimai.

Taip pat nuo šių mokslo metų jau pradedama mokytis pagal naujas, visoms mokykloms, taip pat ir tautinių mažumų, bendras 1–10 klasių lietuvių kalbos programas. Jose daug dėmesio skiriama skaitymo ugdymui, tvirtiems raštingumo įgūdžiams suformuoti – į mokyklas grąžinamas diktantas, atpasakojimas. Į programas įtraukta literatūra, kuri formuoja ne tik meninį skonį, bet ir moralines vertybes, tautinę ir pilietinę savimonę.

„Draugo“ inf.