Rajono moksleiviai rašė Lietuvai

dailyrastis nutarimas
Nuotr. Dailyraščio konkurse dalyvavo mokiniai iš visų rajono mokyklų.


Agnė NAUMAVIČIŪTĖ

Maždaug prieš mėnesį Plokščių mokykla-daugiafunkcis centras paskelbė dailyraščio konkursą, kuriame kvietė dalyvauti visų rajono mokyklų moksleivius. Vaikai perrašinėjo Lietuvos Nepriklausomybės Akto tekstą, o gražiausiai ir taisyklingiausiai parašę moksleiviai buvo apdovanoti antradienį Plokščiuose vykusioje šventėje „Rašau Lietuvai“.

Pati idėja paskelbti dailyraščio konkursą kilo buvusiam mokyklos-daugiafunkcio centro mokytojui Vidmantui Ambrasui, kai kovo 29 d. profesorius Liudas Mažylis Vokietijos archyvuose atrado Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą.

Dailyraščio konkurse dalyvavo mokiniai iš visų rajono mokyklų. Idėjos sumanytojas pasidžiaugė vaikų darbu, kurį jie atliko rankomis, akimis ir širdimi. Tiesa, V. Ambrasas šiek tiek apgailestavo, kad parodoje eksponuojami tik tų vaikų, kurie buvo apdovanoti, darbai. Savaime suprantama, moksleivių dalyvavo labai daug, tad visų jų darbus sutalpinti paprasčiausiai neužtektų erdvės.

Mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Nijolė Bitinienė kalbėjo, kad Plokščiuose gimęs ir užaugęs sumanymas rašyti dailyraštį sulaukė dėmesio visose rajono mokyklose.

„Tai tarsi simbolinė padėka prof. Liudui Mažyliui už jo įteiktą pačią didžiausią dovaną Lietuvai šimtmečio jubiliejaus proga. Galų gale – tai mūsų pačių dovana šaliai, kurioje gyvename. Džiaukimės ja“, – kalbėjo direktorė.

Tiesa, L. Mažylis balandžio 21 d. jau spėjo apsilankyti mūsų rajone, konkrečiau – Zypliuose. Tąkart į susitikimą su profesoriumi susirinko labai daug žmonių, tarp kurių buvo ir plokštiečiai. Jie ne tik susitiko su profesoriumi, bet ir paprašė, kad jis perduotų sveikinimus dailyraščio konkurso dalyviams. Nufilmuotame vaizdo įraše L. Mažylis kalbėjo, jog plokštiečiai, ko gero, pirmieji visoje Lietuvoje surengė tokį konkursą. Anot profesoriaus, svarbiausia ne tai, ką vaikai rašė ranka, bet ką tuo metų darė ir jautė protu bei širdimi.

„Jūs įsigilinate į šiuos žodžius, geriau juos perprantate. Linkiu, kad vėlesniais laikais šios temos niekada nepamestumėte, kad ji būtų jūsų gyvenime ir su jumis“, – sveikino moksleivius profesorius.

Peržiūrėjus vaizdo įrašą atėjo laikas svarbiausiam renginio momentui – konkurso finalininkų apdovanojimui. Moksleiviams buvo įteikti ne tik padėkos raštai, dailyraščio darbo kopija, dovanų kuponai, bet ir Nepriklausomybės Akto teksto kopija su originaliu prof. L. Mažylio parašu. N. Bitinienė svarstė, jog, ko gero, šiuo metu visoje Lietuvoje profesoriaus parašai yra medžiote medžiojami, o konkurso nugalėtojai tokią dovaną gavo, nes tekstą parašė gražiausiai ir taisyklingiausiai.

„Labai norėtųsi, kad aplanko, kuriame bus sudėti jūsų apdovanojimai, nepamestumėte. Kad laikytumėte jį sau, gal ir savo vaikams. Metai eina rašydami istoriją ir tas, kas tau šiandien atrodo ne tiek vertinga, po penkerių ar dešimties metų tampa labai vertinga“, – kalbėjo direktorė.

Į šventinį renginį atvykusi Suomijos ambasados Lietuvoje konsulė Leniitta Soini Billstam pasidžiaugė, kad gali būti drauge su mūsų krašto gyventojais, o dar labiau džiaugiasi, jog lietuviai taip vertina savo šalies šimtmečio jubiliejų bei nepamiršta Suomijos ir noriai bendradarbiauja, ypač Plokščių mokykla-daugiafunkcis centras. L. S. Billstam viliasi, kad ši tradicija tęsis ir ateityje.

Renginyje nepamirštos ir istorijos detalės. Mokyklos-daugiafunkcio centro istorijos mokytoja Gražina Kazarian visus trumpam nukėlė į praeitį ir kalbėjo apie Zanavykijos kraštą bei Plokščius Lietuvos Nepriklausomybės kelyje. Suomijos Lietuvos draugijos pirmininkas prof. Stasys Skrodenis susirinkusiems kalbėjo apie Lietuvos, konkrečiau Plokščių krašto, sąsajas su Suomija, o filatelistas prof. Juozas Urbonas, kuris, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, buvo pirmasis Šakių valdytojas, papasakojo apie savo bičiulystę su prof. L. Mažyliu bei bendrą pomėgį – filateliją.

Vėliau visi norintys turėjo galimybę dalyvauti pažintinėje edukacinėje programoje bei iš arčiau susipažinti su Plokščių miesteliu.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar verta bijoti maro?

klausimelis 06 02Eduardas iš Griškabūdžio:

Girdėjau apie Rusijoje galimą jau antrą mirties nuo maro atvejį. Seku šias žinias. Manęs asmeniškai nebaugina. Manau, čia tolimas dalykas. Ir nėra rusai tokie žiopliai, manau, susitvarkys. Situaciją stebi dabar iš visų galų. Galvoju, kad mes absoliučiai nesame pasiruošę nei ligų protrūkiui, nei tuo labiau karui. Eikvojam dideles sumas pinigų tankams, o jų era jau praėjo. Reikia ruoštis naujoms technologijoms. Pavyzdžiui, slėptuvių nepakanka. Krizinės situacijos metu likčiau namuose.

klausimelis 06 02 2

Darius iš Skaistgirių:

Žinokit, nebesidomiu. Ir nebaugina. Neskaitau laikraščių ir nežiūriu televizoriaus. Tai tik eilinis nervų gadinimas. Jokio kovido nebuvo, o eilinis gripas. Ir anksčiau sirgdavo žmonės, vaikų darželius uždarydavo. Privertė mane skiepytis nuo kovido. Kiek žmonių mirė nuo skiepų, kurių nebuvo galima skiepyti, nes turėjo problemų dėl kraujagyslių. Galit pasakyti? 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.