Pirmadienį šalies abiturientai laikė privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Kalbintiems rajono gimnazistams šis egzaminas nepasirodė itin sudėtingas.

Kai buvo viešai paskelbtos literatūrinio ir samprotaujamojo rašinio temos, tiek abiturientai, tiek mokytojai susiskirstė į dvi stovyklas: vieni teigia, kad egzaminas nebuvo sudėtingas, kiti gi sako, jog duotos temos ir pateikti rašytojai neturi nieko bendro, o rašinyje, nagrinėjant temą, iškelti problemą būtų galima tik „iš bėdos“.

Tiek valstybiniame, tiek mokykliniame brandos egzamine kandidatai turėjo atlikti vieną užduotį – parašyti rašinį. Samprotavimo rašinį valstybinio egzamino metu buvo siūloma rašyti tema „Kas žmogui teikia ramybę?“ (nurodomi tokie autoriai: Antanas Baranauskas, Juozas Tumas-Vaižgantas, Jonas Aistis) arba „Kodėl žmogui svarbi jo kilmė?“ (nurodomi tokie autoriai: Jonas Radvanas, Česlovas Milošas, Šatrijos Ragana). Literatūrinį rašinį buvo galima rašyti tema „Požiūris į visuomenės paribio žmogų lietuvių literatūroje“ (autoriai – Jonas Biliūnas, Jurgis Savickis, Marcelijus Martinaitis) arba „Vilnius lietuvių literatūroje“ (autoriai – Judita Vaičiūnaitė, Maironis, Jurgis Kunčinas). Valstybinį lietuvių kalbos brandos egzaminą laikė 133 Šakių „Žiburio“ gimnazijos mokiniai, 26 Lukšių Vinco Grybo gimnazijos, 21 Griškabūdžio ir 14 Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos mokinių.

Mokyklinį brandos egzaminą laikę abiturientai galėjo nagrinėti pilietiškumo, gyvenamosios aplinkos keitimo temas, kalbėti apie tėvo ir vaiko ryšį lietuvių literatūroje ir apie Prūsijos lietuvininkų bendruomenę lietuvių literatūroje. Šiemet mokyklinį brandos egzaminą laikė 49 Lukšių Vinco Grybo gimnazijos mokiniai, 20 Griškabūdžio gimnazijos ir 20 Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos mokinių.

Lukšių Vinco Grybo gimnazijos abiturientas Justas Arštikaitis, laikęs valstybinį egzaminą ir rašęs samprotaujamąjį rašinį apie ramybę, pasakojo, kad egzaminas nebuvo toks sunkus, kokio tikėjosi.

„Šią temą pasirinkau, nes autoriai buvo žinomi ir pati tema pasirodė ganėtinai nesunki. Nors, atrodo, parašiau neblogai, bet nesu tikras dėl galutinio rezultato. Nes žiniasklaidoje sklando visokie straipsniai, kaip turėjo būt parašyta ir kaip dvyliktokai turėjo suprasti temas. Kalbant apie kitas temas, jos pasirodė gana sunkios ir iki galo neapibrėžtos“, – nuomone dalijosi J. Arštikaitis.

„Žiburio“ gimnazijos abiturientas Domantas Starkauskas, kuris taip pat pasirinko valstybinį lietuvių kalbos brandos egzaminą, mano, kad jis nebuvo labai sunkus.

„Aišku, prie temų teko pasėdėti ir pagalvoti, ką būtų galima jomis pasakyti. Temos nebuvo labai sudėtingos, tačiau viena iš jų sukėlė diskusijų tarp profesorių ir Nacionalinio egzaminų centro darbuotojų, tai ir mane privertė pamąstyti. „Kodėl žmogui svarbi jo kilmė?“ – šią temą ir pasirinkau. Temoje mokiniui neleidžiama pateikti kitokios nuomonės ir rašyti apie tai, kad jam kilmė nesvarbi, o gyvenimas nėra nulemtas jo kilmės“, – kalbėjo D. Starkauskas.

„Žiburietė“ Milda Antanaitytė, laikiusi valstybinį egzaminą, taip pat pasirinko samprotaujamąjį rašinį, nors iš pradžių planavo rašyti literatūrinį.

„Egzaminą vertinu vidutiniškai, nors mokiausi rašyti literatūrinį rašinį, tačiau egzamine pamačius temas teko pasirinkti samprotavimo. Šiaip gal ir gerai, jog tikėjausi daug sunkesnio egzamino, tad nebuvo didelis šokas jo metu“, – kalbėjo abiturientė.
Griškabūdžio gimnazijos abiturientė Agnė Simanavičiūtė, pasirinkusi valstybinį lietuvių kalbos brandos egzaminą, teigė, kad jis nepasirodė sunkesnis nei tikėjosi.

„Tačiau kai kurioms temoms keistai parinkti autoriai, todėl, mano nuomone, sunku jas vystyti. Taip pat viena iš literatūrinio rašinio temų kelia daug apmąstymų: „Požiūris į visuomenės paribio žmogų lietuvių literatūroje“. Būtent ją ir pasirinkau. Girdėjau jau ne vieną temos suvokimo variantą, mokiniai skirtingai suprato temos formulavimą. Todėl šiek tiek neramu, bet tikiuosi, kad viskas bus gerai“, – mintimis dalijosi abiturientė.

„Žiburio“ gimnazistė Vaiva Frančiakaitė rašinį rašė samprotavimo tema apie kilmę, tema jai pasirodė įdomi.

„Duotuosius autorius jaučiausi neblogai žinanti. Bet ar mano rašinio argumentai atitiks Nacionalinio egzaminų centro reikalavimus, tikrai nežinau ir nedrįstu net prognozuoti, kiek maždaug turėčiau gauti. Kad rašysiu samprotavimo rašinį, žinojau dar prieš egzaminą. Pirmoji tema apie ramybę, kurią rinkosi daugelis, man visiškai nesuprantama. Nes nurodytų autorių kūryboje ramybės aš tikrai nesugebėjau įžvelgti ir tikrai nebūčiau radus beveik jokių argumentų“, – sakė V. Frančiakaitė.

Lukšių Vinco Grybo gimnazijos mokytoja Stasė Burkšaitienė yra gana kritiška NEC pateiktų temų atžvilgiu. Ji mano, kad temų formuluotės po truputį pradeda išsigimti, o autoriai pritempti. Mokytoja sunkiai įsivaizduoja, kokia ramybe dvelkia sielvartų, sopulių, nelaimingos meilės persmelkti Aisčio eilėraščiai, nors pati tema dar buvo tokia „šio to“. Mokytoja linkusi kritikuoti temą, kurioje reikia įrodyti, kad svarbi kilmė (o jei abiturientui kilmė atrodys nesvarbi, o jei abiturientas yra vaikų namų auklėtinis ir apie savo kilmę neką žino ir jam ši tema gali pasirodyti užgauli...).

„Literatūrinės temos irgi tokios nelabai... Sakykim, paribio žmogus. Tai Biliūno Juozapota iš „Liūdnos pasakos“ ar ubagas iš tokio pat pavadinimo apsakymo paribio žmonės? O gal labiau užribio... Vėlgi rašyti apie Vilnių lietuvių literatūroje ir remtis Maironiu, kurio mokiniai gal ir skaitę vieną ta tema parašytą eilėraštį („Vilnius prieš aušrą“)... Apie mokyklinio egzamino temas net nekalbu – vos ne sudėtingesnės negu valstybinio egzamino“, – įspūdžiais dalijosi mokytoja.

Griškabūdžio gimnazijos mokytoja Lina Martūnienė mano, kad mokinius suglumino ne tik valstybinio brandos egzamino temų formuluotės, bet ir joms atskleisti parinkti autoriai.

„Griškabūdžio gimnazistai rinkosi visas duotas temas, bet ne visi yra įsitikinę, ar sulauks gerų įvertinimų. Pavyzdžiui, samprotavimo temoje „Kas žmogui teikia ramybę?“ nėra problemos, todėl mokinys, jei nori aukšto įvertinimo, pats turėjo ją rašinyje formuluoti“, – kalbėjo mokytoja.