2018 metus paskelbti Lietuvos skautų judėjimo metais. Per šalį nuvilnys skautų šimtmečio Lietuvoje renginiai. Vienas jų – po Lietuvą keliaujanti paroda, skirta apžvelgti Lietuvos skautiją 1918–2018 m. laikotarpiu. Kovo 22 d. ši paroda buvo atidaryta Lukšių Vinco Grybo gimnazijoje, nes mokykloje veikia Lukšių „Ąžuolo“ draugovė, vienijanti apie 60 šios organizacijos narių, kuriems vadovauja mokytoja Jolita Zokienė.

Šimtmetis

Skautų judėjimo pradininkas yra anglas Robertas Baden-Povellis, 1907 m. surengęs pirmąją skautų stovyklą Brownsea saloje. Ši data laikoma oficialia skautybės pradžia. R. Baden-Powellis mokė, kad žmogus turi palikti pasaulį gražesnį negu rado.
Šiandien skautų judėjimas vienija daugiau nei 28 milijonus žmonių visame pasaulyje. Ne išimtis ir Lietuva. Lietuviškos skautijos gimtadienis – 1918 m. spalio 1 d., kuomet kpt. Petras Jurgėla Vilniuje, Vytauto gimnazijoje, įkūrė pirmą mišrią skautų skiltį iš dešimties skautų ir dviejų skaučių. Per 100 metų šis judėjimas Lietuvoje vaidino svarbų vaidmenį ugdant jaunimą, skatinant pilietiškumą ir meilę tėvynei. Šiais laikais skautai Lietuvoje aktyviai veikia, kasmet vyksta šimtai renginių visoje šalyje.

Plačiau apie skautų judėjimą pasakoja keliaujanti paroda „2018 m. – skautų judėjimo metai“. Dešimtyje stendų – skautijos veikla bei pokyčiai per 100 metų.

Susipažinkime iš arčiau

Tauragės krašto Bišpilio tunto Lukšių „Ąžuolo“ draugovė buvo įkurta prieš 14 metų Lukšių Vinco Grybo gimnazijoje mokytojos J. Zokienės iniciatyva. Šiuo metu draugovėje yra apie 60 skautų bei kandidatų.

Kovo 22 d. renginys Lukšiuose prasidėjo organizacijos vėliavų įnešimu, skautijos himnu. Dainuodami ir skanduodami į salę žengė į septynias skiltis pasiskirstę skautai ir jų skiltininkai.

„Šiandien pakvietėme jus į mažą skautų sueigėlę ir pažaisime žaidimą „Tiesa ir melas“, – taip renginį pradėjo J. Zokienė.

Iš to žaidimo ir sužinojome, kad skautai vadina vieni kitus broliais ir sesėmis, kad sveikinasi kaire ranka ir kitų įdomių dalykų.

Ką veikia šios draugovės skautai, susirinkusiems papasakojo sesės Liusija ir Miglė. Jos pabrėžė, kad visa draugovės veikla yra nukreipta, jog jaunas žmogus augtų doras, kilnios dvasios, tvirto būdo, sveikas bei mylintis gamtą. Kiekvienas skautas per dieną turi padaryti bent po vieną gerą darbelį, o lukšiečiai jų daro išties daug: tvarko apleistus kapus, gražina Lukšių miestelį, padeda miestelio gyventojams, pavyzdžiui, suneša malkas. Lukšių „Ąžuolo“ draugovės skautus išvysi ir partizanų pagerbimo minėjimuose, ir Liepos 6 d. giedant „Tautišką giesmę“, ir kituose renginiuose. Plati ir turininga lukšiečių skautų veikla, jie susitinka su įdomiais žmonėmis, rengia sueigas, dalyvauja žygiuose ir stovyklose, kasmetinėse pavasario šventėje – Jurginėse, nes šventasis Jurgis yra skautų globėjas.

Skautiškos vertybės

Skautų šūkis – „Dievui, Tėvynei ir Artimui“. Lukšiečiai teigė, kad jų draugovė ir gyvena pagal šias didžiąsias vertybes. Jaunieji skautai negailėjo padėkos žodžių vadovei Jolitai. Pasirodo, dar praėjusių metų vasarą J. Zokienė gavo garbingą Lietuvos skautijos apdovanojimą – ordiną „Už nuopelnus Lietuvos skautijai“. Ją pasveikino ir į renginį atvykęs meras Edgaras Pilypaitis, kuris buvo draugiškai pavadintas broliu ir dovanų gavo vasarą vyksiančios Tautinės skautų stovyklos marškinėlius. Meras greitai juos pasimatavo, užsidėjo skauto Dominyko kuprinę ir palinkėjo, kad skautijos ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis įkvėptų visus gražiems ateities darbams. Skautų vadovę mokytoją J. Zokienę sveikino ir kolegos, ir moksleiviai cituodami mokyklos įkūrėją kun. Antaną Tatarę, kad „Ne tas bus pagirtas, kuris patsai girsis, ale tas, kuris per savo gražius darbus užsipelnys“.

Lukšių „Ąžuolo“ draugovės vadovė J. Zokienė savo ruožtu padėkojo ir vaikų tėveliams bei kitiems artimiesiems, kurie kartu važiuoja į stovyklas, bei įteikė vyriausiosios skautininkės Ievos Brogienės pasirašytą padėkos raštą Vilmai ir Giedriui Poškams už nuolatinę pagalbą Lukšių „Ąžuolo“ draugovei, nuoširdų bendradarbiavimą bei skautiškų vertybių puoselėjimą.