Praėjusį šeštadienį daugiau nei 30,5 tūkst. šalies abiturientų laikė svarbiausią ir vienintelį privalomą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą.

Respublikinėje žiniasklaidoje jau nuskambėjo, kad moksleiviai tikėjosi temų apie tėvynę, laisvę ir nepriklausomybę, juk šiemet švenčiame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, tačiau jos buvo apie meilę, likimą ir susvetimėjimą. Nors abiturientai ir labai jaudinosi, tačiau apie pasiūlytas rašinių temas atsiliepė ypač optimistiškai.  

Mūsų rajone privalomą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą šiemet laikė 335 abiturientai. Didžioji dalis (196 moksleiviai) pasirinko valstybinį egzaminą. Mokyklinį laikė 139 rajono moksleiviai. Brandos egzaminui buvo pateiktos dvi samprotavimo rašinio ir dvi literatūrinio rašinio temos –  buvo galima rinktis vieną iš keturių temų.

Šiemet valstybinį egzaminą laikiusiems abiturientams teko tokios samprotavimo rašinio temos: „Ką gali pakeisti vienas žmogus?“ ir „Svarbiau mylėti ar būti mylimam?“ Atskleidžiant pirmąją temą buvo pasiūlyta remtis Broniumi Krivicku ir Mariumi Ivaškevičiumi, antrąją – Juozu Tumu-Vaižgantu ir Vincu Krėve. Rašantiems literatūrinį rašinį buvo galima rinktis temas: „Gyvybės vertė literatūroje“ arba „Susvetimėjimo problema literatūroje“. Prie pirmosios temos buvo rekomenduojami Balys Sruoga ir Sigitas Geda, prie antrosios – Antanas Škėma ir Jurgis Kunčinas.

Kaip teigė Šakių „Žiburio“ gimnazijos abiturientė Loreta Preikšaitė, šiemet moksleiviai iš samprotavimo temų daugiausiai rinkosi temą apie meilę, o iš literatūrinių – apie susvetimėjimą. Ji rinkosi būtent šią temą.

„Tikėjausi kitokių temų – apie Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, nes šiemet mūsų valstybė švenčia atkūrimo šimtmetį, tai atrodė logiška, kad apie tai reikės ir rašyti, bet temos buvo apie meilę ir susvetimėjimą. Man tai ypač pasisekė, nes neseniai buvau rašiusi rašinį apie susvetimėjimą, – atviravo L. Preikšaitė. – Parašiau netgi viena valanda anksčiau.“

Mokykliniame egzamine kandidatai galėjo samprotauti šiomis temomis: „Ar žmogus yra savo likimo kalvis?“ bei „Kas savam krašte geriau nei svetur?“ Atskleidžiant pirmąją temą buvo pasiūlyti Motiejus Kazimieras Sarbievijus ir Vincas Mykolaitis-Putinas, o antrąją – Adomas Mickevičius ir Antanas Škėma. Rašantiems literatūrinį rašinį buvo pateiktos šios temos: „Istorinės asmenybės literatūros kūriniuose“ ir „Požiūris į gimtąją kalbą literatūros kūriniuose“. Prie pirmosios temos buvo rekomenduojama pasinaudoti Jono Radvano ir Vinco Krėvės, o prie antrosios – Mikalojaus Daukšos ir Justino Marcinkevičiaus kūriniais. Mokykliniame brandos egzamine prie visų temų buvo pateikti ir nukreipiamieji klausimai.

Šių metų naujovė – galimybė iki 20 minučių pasinaudoti kompiuteriu ir juose esančiais 36 autorių kūriniais. Tiesa, kaip paaiškėjo, juo naudojosi nedaug moksleivių. Pasak Šakių „Žiburio“ gimnazijos abituriento Luko Šileikos, pasirinkusio temą „Ką gali pakeisti vienas žmogus?“, kompiuteris buvo reikalingas tiems, kas norėjo pasižiūrėti citatas ir jas įterpti į savo rašinius, o kūrinių perskaityti, jei neskaitęs, vis tiek nespėtų. Jo manymu, temos buvo nesunkios, bet kaip įvertins jų rašinius vertintojai, bus matyti. Rašant rašinius moksleiviai turėjo remtis bent vienu iš 36 privalomų autorių, tačiau nebūtinai tais, kurie buvo rekomenduotini. Jei rašinyje nebuvo pasiremta nė vienu autoriumi, egzaminas bus vertinamas neigiamai. Praėjusiais metais egzamino neišleikė daugiau kaip 2 tūkst. abiturientų.

Daug metų abiturientų darbus taisančios ir vertinančios lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Danutės Aniulienės teigimu, daugiausiai mokinių rinkosi temą „Ką gali pakeisti vienas žmogus?“

„Šių metų temos buvo dėkingos, apimančios viską. Jose buvo galima remtis beveik visais autoriais. Tad tikiu, kad visi mokiniai įveikė rašinį ir nė vienas neprašovė pro šalį“, – įsitikinusi mokytoja.

Tradiciškai iš rajono vertinti abiturientų rašinių kartu su D. Aniuliene ir šiemet vyks visas būrys lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų: Nijolė Vaičiulienė, Vita Valuntienė, Danutė Balčiūnienė, Jolanta Laurinaitienė ir Karolina Grockienė.

Valstybinio egzamino rezultatai bus skelbiami liepos 3–4 d. Mokyklinio brandos egzamino rezultatai paaiškės per 13 darbo dienų. Pakartotinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis brandos egzaminas, kurį laiko tie, kam pagrindinės sesijos egzaminas, neatvykus dėl pateisinamos priežasties, buvo atidėtas, ir eksternai, nepateikę prašymo laikyti egzaminus iki vasario 24 dienos, vyks birželio 25 dieną. Mokyklinis pakartotinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas, kurį laiko visi neišlaikiusieji valstybinio ar mokyklinio egzamino, vyks liepos 9 d.