Šią savaitę (iš kairės) Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Elvydas Pauliukėnas ir pertvarkos komisijos pirmininkas, vicemeras Darius Jakavičius lankėsi dar dviejose rajono mokyklose, bandė paaiškinti, kad reorganizacija neišvengiama, tačiau tiek Plokščių, tiek Slavikų bendruomenės turi savus argumentus. Plokštiečių vardu į valdžios atstovus pirmiausiai kreipėsi Plokščių mokyklos-daugiafunkcio centro laikinoji vadovė Nijolė Anankaitė. D. Pavalkio nuotr.
Gintarė MARTINAITIENĖ
Rajone numatytai švietimo tinklo pertvarkai priešinasi mokyklų bendruomenės, pateikdamos savus argumentus, kodėl jų įstaigų reorganizacija turėtų nepaliesti. Prieš šventes nešventiškas susitikimas vyko Sudarge, penktadienį emocijų netrūko „Varpe“, o šią savaitę pertvarkos komisijos pirmininkas, vicemeras Darius Jakavičius bei Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Elvydas Pauliukėnas lankėsi Plokščių mokykloje-daugiafunkciame centre bei Slavikų pagrindinėje mokykloje. Po netrumpų diskusijų tiek vienoje, tiek kitoje įstaigoje priimti tam tikri kompromisai, tačiau galutinis žodis vis tiek atiteks savivaldybės tarybai.
Nori teisės formuoti klasę
Nors bendruomenės skirtingos, tačiau susitikimų metu skambantys argumentai visur daugmaž panašūs, mat mokyklos nenori, jog pertvarka jas paliestų, nesupranta, kodėl reikia drastiškų sprendimų ir mokykloms neleidžiama „natūraliai pačioms numirti“.
„Nemanau, kad mūsų aštuoni devyni vaikai tokie svarbūs, kad jie galėtų išgelbėti rajoną nuo pinigų stygiaus“, – teigė Plokščių mokyklos-daugiafunkcio centro laikinoji vadovė Nijolė Anankaitė, pridūrusi, kad bet koks įvykis ar pertvarka mažiau skausminga, kai įvyksta natūraliai ir „nėra įtakojama išorinių veiksnių.“
Ji atvykusį vicemerą bei skyriaus vedėją informavo, kad prieš pirmadienį vykusį susirinkimą penktadienį buvo suorganizuotas tėvų susirinkimas, kurio metu aptarta situacija bei prieita prie nuomonės prašyti savivaldybės tarybos 2020–2021 m. palikti teisę į ją kreiptis ir esant reikiamam aštuonių vaikų skaičiui leisti mokykloje formuoti devintą klasę. Šį rugsėjį Plokščių mokykloje-daugiafunkciame centre devinta klasė dėl mokinių stygiaus formuojama nebus (yra septyni aštuntokai, o reikia aštuonių), tačiau bendruomenė nenori iškart užbraukti brūkšnio ir nužudyti bet kokias viltis devintą klasę mokykloje turėti ateinančiais metais, mat nusimato, jog į devintą klasę turėtų ateiti devyni devintokai.
„Mes neprašome nepilnų klasių, bet jeigu susidaro pilna klasė, mes norime turėti teisę formuoti pilną klasę“, – teigė mokytoja Neringa Motiejaitytė, kuriai pritardama N. Anankaitė atkreipė dėmesį, jog Plokčiuose vaikų skaičius visada buvo ant ribos, bei prašė šios mokyklos neišskirti iš pagrindinį ugdymą vykdančių mokyklų.
Vicemeras D. Jakavičius tokį raštą įvardijo kaip protingą, tačiau paaiškino, kad valdžia pasilieka teisę spalį ar lapkritį patikrinti realų mokinių skaičių ir, jei nebus reikiamo, stabdyti komplekto buvimą. Bendruomenei šis kompromisas tiko, tad jie raštiškai kreipėsi ir į savivaldybės tarybą vildamiesi, kad bus išgirsti ir suprasti.
Pinigai prieš vaikus?
Tiesa, iki tol netrūko diskusijų ir pasisakymų, kad kaimiškose vietovėse būtent mokykla yra pagrindinis žiburys ir ją uždarius net pati vietovė tampa tamsi, nepatraukli.
„Kas gali norėti gyventi tokioj vietoj, kur net mokyklos nėra?“ – skambėjo klausimas iš salės.
Būta ir tokių pasisakymų, kad būtent tokie valdžios sumanymai vaikus ir stumia iš mokyklos. Štai viena mama sakė, kad jeigu ji į kitą mokyklą veš aštuntoką ar septintoką, tai šioje nepaliks ir pradinuko.
Tačiau įsiterpęs D. Jakavičius argumentavo, kad tokiu atveju ne valdžia, bet patys tėvai sunaikins mokyklą. Jis apskritai ragino žmones žiūrėti ne tik iš savo varpinės, bet plačiau, valstybingiau, keletą metų į priekį, tačiau tokie siūlymai plokštiečiams sukėlė juoką, o vicemero siūlymas paskaityti protingų žmonių analizes apskritai sulaukė klausimo: „Tai mes durni?“
„Kiek per visą Lietuvą tokių klasyčių. Vien mūsų rajone valstybė sutaupytų apie 200 tūkst.“, – teigė D. Jakavičius, pabrėžęs ir tai, kad, esant mažoms klasėms, mažesnis ir finansavimas, o jei būtų daugiau vaikų, būtų ir daugiau valandų. Mokytojai tikino, kad jiems to užtenka ir jie nesutinka, kad, pavyzdžiui, didelėse klasėse Šakiuose yra geresnė ugdymo kokybė ir vardijo ugdytinių pasiekimus. Priešingai, kaimiškų vietovių pedagogai įsitikinę, kad mažesnės klasės daug geriau, nes daugiau dėmesio galima skirti individualiai, o esant 30 vaikų klasėje – misija neįmanoma.
Diskusijoms įsisiūbuojant E. Pauliukėnas tikino, kad ir jiems nėra ši misija maloni, tačiau tėvai aiškino, kad jeigu valdžia skaičiuoja ir galvoja apie pinigus, tai tėvai – apie vaikus. Pats Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas pripažino, kad jam nepriimtina aukščiausios valdžios pozicija, kad „nusigyvenome taip, kad nė direktoriaus neišlaikom“, tačiau yra, kaip yra, o rajone nesant pakankamai lėšų valdymui ne vienoje įstaigoje ir yra tik laikinieji vadovai.
Reorganizaciją prašo atidėti
Panašių emocijų persmelktas buvo ir antradienio susitikimas su Slavikų bendruomene. Laikinai įstaigai vadovaujanti Rita Dainelienė susitikimą pradėjo vardydama įvairiausius mokinių pasiekimus, dalyvavimą projektinėje veikloje (tiesa, tai darė ir plokštiečiai), akcentavo, kad mokykla išsiskiria saugumu, beje, tai kaip vieną iš didesnių privalumų įvardijo ir tėvai. Taip pat bendruomenės nariams nesuvokiama, kodėl reorganizuojamos pasienio mokyklos nė vienos nepaliekant pilna mokykla. Šios mokyklos bendruomenės pagrindinis prašymas – reorganizaciją atidėti iki šių mokslo metų pabaigos, nes mokykla turi duomenų, jog būtent Slavikų mokyklą rinktųsi kitų reorganizuotų mokyklų mokiniai, konkrečiai – Sudargo bei Siesartėnų. Be to, slavikiečiai mano, jog būtent Slavikų mokykla ir galėtų išlikti savarankiška mokykla, nes tiek Sudargas, tiek Siesartėnai jau dabar yra skyriai.
„Manau, vis vien tapsite skyriumi, gal padiskutuokime, kurios mokyklos? „Varpo“? Kidulių?“ – ragino Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas E. Pauliukėnas, tačiau niekas į šias diskusijas nesileido, nes pirmiausiai susirinkę bendruomenės nariai prašė palikti galimybę esant mokinių skaičiui išlikti progimnazija.
„Kodėl mes negalime numirti natūralia mirtimi?“ – klausė valdžios atstovų bendruomenės nariai.
Jei mokinių skaičius nebus toks, kokio reikia, jie su pertvarka sutinka, nors, vadovaujantis pertvarkos komisijos nuomone, ši mokykla jau nuo šio rugsėjo turėtų būti pradinė.
„Duokit mums laiko. Mes nekalbame apie jungtines klases. Manome, kad klasėse turėsime po aštuonis vaikus“, – vylėsi R. Dainelienė.
Mūru už mokyklą stojo ir buvęs ilgametis jos vadovas Juozas Rakickas, taip pat besitikintis, kad reikiamą mokinių skaičių mokykla iki rugsėjo ar dar anksčiau turės, jungtinių klasių nebus.
Mato ne vieną problemą
Be to, tėvams baugiai atrodo ir susisiekimo su kitomis mokyklomis klausimas. Kai kurios mamos vardijo asmeninius pavyzdžius, kokios pavargusios jos grįždavo iš mokyklų Šakiuose ir kaip, grįžus namo apie 17 val. vakaro, nieko nesinorėdavo, tik kristi į lovą.
„Grįžęs pavargęs penktokas tikrai nieko neišmoks“, – tikino mama.
Beje, apie tai, kad dveji metai vaiko brandai savo kaimo mokykloje yra nemažas laikas, kalbėjo ne tik slavikiečiai, bet ir plokštiečiai. Abeji įsitikinę, kad vaikams geriau, kai iš savo krašto mokyklos jis išvyksta vėliau, nors D. Jakavičius tokiai nuomonei nepritarė.
„Jūs juos gąsdinate miestu, o paskui jie su kuprine ant galvos eina ir miesto bijo“, – teigė vicemeras, kuriam tėvai atkirto, kad jie vaikų negąsdina, tik baiminasi dėl saugumo, patyčių, susisiekimo.
„Pati patyriau mokytojos patyčias, nors buvau motyvuota. Aš gimnaziją baigiau. Mano sesė po dvejų metų tos pačios mokytojos buvo išėsta, nes nepakėlė patyčių“, – asmenine patirtimi dalijosi slavikietė, kuriai pritardami kiti susitikimo dalyviai sakė, kad kitur saugiau nei Slavikuose jų vaikams tikrai nebus.
„Tai kodėl naikinti tai, kas gera?“ – klausė susitikimo dalyviai, palyginę, jog čia tas pats, kaip su šviesoforo rodyklėmis, kurias tik nuėmus susiprotėta, jog tai blogas sprendimas.
„Mūsų vaikai geri, juos ten (Šakiuose – red. past.) suvalgys“, – aidėjo komentaras iš salės.
O ką daryti tiems vaikams, klausė mamos, jei vaikas nėra gimnazinio lygio, o „Varpe“ lieka aštuonmetė, Kiduliuose – dešimtmetė mokykla. Kas dvejus metus keisti mokyklas?
„Tie vaikai bus nurašyti“, – nuogąstavimą reiškė slavikietės, kritikuodamos numatytus pokyčius.
Skeptiškai jie vertina ir dideles klases, kur mokymo kokybė esą negali būti užtikrinama, nes tiesiog per didelis vaikų skaičius.
Tiek vicemeras, tiek Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas teigė, jog bendra švietimo politika priklauso ne nuo jų, jie negali pakeisti ir esamos demografinės situacijos, kai klasėse sėdi po 3–5 mokinius, tačiau galiausiai sutarta, kad mokyklos bendruomenė parengtą prašymą su išdėstytais motyvais, jog nori likti pagrindine mokykla be jungtinių klasių, pateiks iki pertvarkos komisijos posėdžio, kuris vyko trečiadienį popiet. Tiesa, kaip paaiškėjo po posėdžio, nebūtinai komisijos nariai atsižvelgė į bendruomenių prašymus. Apie tai, kas vyko dvi valandas trukusiame posėdyje, kokie argumentai išsakyti ir kokie sprendimai priimti – jau kitame numeryje.
„Nemanau, kad mūsų aštuoni devyni vaikai tokie svarbūs, kad jie galėtų išgelbėti rajoną nuo pinigų stygiaus“, – teigė Plokščių mokyklos-daugiafunkcio centro laikinoji vadovė Nijolė Anankaitė, pridūrusi, kad bet koks įvykis ar pertvarka mažiau skausminga, kai įvyksta natūraliai ir „nėra įtakojama išorinių veiksnių.“
Ji atvykusį vicemerą bei skyriaus vedėją informavo, kad prieš pirmadienį vykusį susirinkimą penktadienį buvo suorganizuotas tėvų susirinkimas, kurio metu aptarta situacija bei prieita prie nuomonės prašyti savivaldybės tarybos 2020–2021 m. palikti teisę į ją kreiptis ir esant reikiamam aštuonių vaikų skaičiui leisti mokykloje formuoti devintą klasę. Šį rugsėjį Plokščių mokykloje-daugiafunkciame centre devinta klasė dėl mokinių stygiaus formuojama nebus (yra septyni aštuntokai, o reikia aštuonių), tačiau bendruomenė nenori iškart užbraukti brūkšnio ir nužudyti bet kokias viltis devintą klasę mokykloje turėti ateinančiais metais, mat nusimato, jog į devintą klasę turėtų ateiti devyni devintokai.
„Mes neprašome nepilnų klasių, bet jeigu susidaro pilna klasė, mes norime turėti teisę formuoti pilną klasę“, – teigė mokytoja Neringa Motiejaitytė, kuriai pritardama N. Anankaitė atkreipė dėmesį, jog Plokčiuose vaikų skaičius visada buvo ant ribos, bei prašė šios mokyklos neišskirti iš pagrindinį ugdymą vykdančių mokyklų.
Vicemeras D. Jakavičius tokį raštą įvardijo kaip protingą, tačiau paaiškino, kad valdžia pasilieka teisę spalį ar lapkritį patikrinti realų mokinių skaičių ir, jei nebus reikiamo, stabdyti komplekto buvimą. Bendruomenei šis kompromisas tiko, tad jie raštiškai kreipėsi ir į savivaldybės tarybą vildamiesi, kad bus išgirsti ir suprasti.
Pinigai prieš vaikus?
Tiesa, iki tol netrūko diskusijų ir pasisakymų, kad kaimiškose vietovėse būtent mokykla yra pagrindinis žiburys ir ją uždarius net pati vietovė tampa tamsi, nepatraukli.
„Kas gali norėti gyventi tokioj vietoj, kur net mokyklos nėra?“ – skambėjo klausimas iš salės.
Būta ir tokių pasisakymų, kad būtent tokie valdžios sumanymai vaikus ir stumia iš mokyklos. Štai viena mama sakė, kad jeigu ji į kitą mokyklą veš aštuntoką ar septintoką, tai šioje nepaliks ir pradinuko.
Tačiau įsiterpęs D. Jakavičius argumentavo, kad tokiu atveju ne valdžia, bet patys tėvai sunaikins mokyklą. Jis apskritai ragino žmones žiūrėti ne tik iš savo varpinės, bet plačiau, valstybingiau, keletą metų į priekį, tačiau tokie siūlymai plokštiečiams sukėlė juoką, o vicemero siūlymas paskaityti protingų žmonių analizes apskritai sulaukė klausimo: „Tai mes durni?“
„Kiek per visą Lietuvą tokių klasyčių. Vien mūsų rajone valstybė sutaupytų apie 200 tūkst.“, – teigė D. Jakavičius, pabrėžęs ir tai, kad, esant mažoms klasėms, mažesnis ir finansavimas, o jei būtų daugiau vaikų, būtų ir daugiau valandų. Mokytojai tikino, kad jiems to užtenka ir jie nesutinka, kad, pavyzdžiui, didelėse klasėse Šakiuose yra geresnė ugdymo kokybė ir vardijo ugdytinių pasiekimus. Priešingai, kaimiškų vietovių pedagogai įsitikinę, kad mažesnės klasės daug geriau, nes daugiau dėmesio galima skirti individualiai, o esant 30 vaikų klasėje – misija neįmanoma.
Diskusijoms įsisiūbuojant E. Pauliukėnas tikino, kad ir jiems nėra ši misija maloni, tačiau tėvai aiškino, kad jeigu valdžia skaičiuoja ir galvoja apie pinigus, tai tėvai – apie vaikus. Pats Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas pripažino, kad jam nepriimtina aukščiausios valdžios pozicija, kad „nusigyvenome taip, kad nė direktoriaus neišlaikom“, tačiau yra, kaip yra, o rajone nesant pakankamai lėšų valdymui ne vienoje įstaigoje ir yra tik laikinieji vadovai.
Reorganizaciją prašo atidėti
Panašių emocijų persmelktas buvo ir antradienio susitikimas su Slavikų bendruomene. Laikinai įstaigai vadovaujanti Rita Dainelienė susitikimą pradėjo vardydama įvairiausius mokinių pasiekimus, dalyvavimą projektinėje veikloje (tiesa, tai darė ir plokštiečiai), akcentavo, kad mokykla išsiskiria saugumu, beje, tai kaip vieną iš didesnių privalumų įvardijo ir tėvai. Taip pat bendruomenės nariams nesuvokiama, kodėl reorganizuojamos pasienio mokyklos nė vienos nepaliekant pilna mokykla. Šios mokyklos bendruomenės pagrindinis prašymas – reorganizaciją atidėti iki šių mokslo metų pabaigos, nes mokykla turi duomenų, jog būtent Slavikų mokyklą rinktųsi kitų reorganizuotų mokyklų mokiniai, konkrečiai – Sudargo bei Siesartėnų. Be to, slavikiečiai mano, jog būtent Slavikų mokykla ir galėtų išlikti savarankiška mokykla, nes tiek Sudargas, tiek Siesartėnai jau dabar yra skyriai.
„Manau, vis vien tapsite skyriumi, gal padiskutuokime, kurios mokyklos? „Varpo“? Kidulių?“ – ragino Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas E. Pauliukėnas, tačiau niekas į šias diskusijas nesileido, nes pirmiausiai susirinkę bendruomenės nariai prašė palikti galimybę esant mokinių skaičiui išlikti progimnazija.
„Kodėl mes negalime numirti natūralia mirtimi?“ – klausė valdžios atstovų bendruomenės nariai.
Jei mokinių skaičius nebus toks, kokio reikia, jie su pertvarka sutinka, nors, vadovaujantis pertvarkos komisijos nuomone, ši mokykla jau nuo šio rugsėjo turėtų būti pradinė.
„Duokit mums laiko. Mes nekalbame apie jungtines klases. Manome, kad klasėse turėsime po aštuonis vaikus“, – vylėsi R. Dainelienė.
Mūru už mokyklą stojo ir buvęs ilgametis jos vadovas Juozas Rakickas, taip pat besitikintis, kad reikiamą mokinių skaičių mokykla iki rugsėjo ar dar anksčiau turės, jungtinių klasių nebus.
Mato ne vieną problemą
Be to, tėvams baugiai atrodo ir susisiekimo su kitomis mokyklomis klausimas. Kai kurios mamos vardijo asmeninius pavyzdžius, kokios pavargusios jos grįždavo iš mokyklų Šakiuose ir kaip, grįžus namo apie 17 val. vakaro, nieko nesinorėdavo, tik kristi į lovą.
„Grįžęs pavargęs penktokas tikrai nieko neišmoks“, – tikino mama.
Beje, apie tai, kad dveji metai vaiko brandai savo kaimo mokykloje yra nemažas laikas, kalbėjo ne tik slavikiečiai, bet ir plokštiečiai. Abeji įsitikinę, kad vaikams geriau, kai iš savo krašto mokyklos jis išvyksta vėliau, nors D. Jakavičius tokiai nuomonei nepritarė.
„Jūs juos gąsdinate miestu, o paskui jie su kuprine ant galvos eina ir miesto bijo“, – teigė vicemeras, kuriam tėvai atkirto, kad jie vaikų negąsdina, tik baiminasi dėl saugumo, patyčių, susisiekimo.
„Pati patyriau mokytojos patyčias, nors buvau motyvuota. Aš gimnaziją baigiau. Mano sesė po dvejų metų tos pačios mokytojos buvo išėsta, nes nepakėlė patyčių“, – asmenine patirtimi dalijosi slavikietė, kuriai pritardami kiti susitikimo dalyviai sakė, kad kitur saugiau nei Slavikuose jų vaikams tikrai nebus.
„Tai kodėl naikinti tai, kas gera?“ – klausė susitikimo dalyviai, palyginę, jog čia tas pats, kaip su šviesoforo rodyklėmis, kurias tik nuėmus susiprotėta, jog tai blogas sprendimas.
„Mūsų vaikai geri, juos ten (Šakiuose – red. past.) suvalgys“, – aidėjo komentaras iš salės.
O ką daryti tiems vaikams, klausė mamos, jei vaikas nėra gimnazinio lygio, o „Varpe“ lieka aštuonmetė, Kiduliuose – dešimtmetė mokykla. Kas dvejus metus keisti mokyklas?
„Tie vaikai bus nurašyti“, – nuogąstavimą reiškė slavikietės, kritikuodamos numatytus pokyčius.
Skeptiškai jie vertina ir dideles klases, kur mokymo kokybė esą negali būti užtikrinama, nes tiesiog per didelis vaikų skaičius.
Tiek vicemeras, tiek Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas teigė, jog bendra švietimo politika priklauso ne nuo jų, jie negali pakeisti ir esamos demografinės situacijos, kai klasėse sėdi po 3–5 mokinius, tačiau galiausiai sutarta, kad mokyklos bendruomenė parengtą prašymą su išdėstytais motyvais, jog nori likti pagrindine mokykla be jungtinių klasių, pateiks iki pertvarkos komisijos posėdžio, kuris vyko trečiadienį popiet. Tiesa, kaip paaiškėjo po posėdžio, nebūtinai komisijos nariai atsižvelgė į bendruomenių prašymus. Apie tai, kas vyko dvi valandas trukusiame posėdyje, kokie argumentai išsakyti ir kokie sprendimai priimti – jau kitame numeryje.
Mindaugas iš Zapyškio:
