Mokyklų tinklo pertvarkos komisijos narys bei „Varpo“ tėvų komiteto pirmininkas Rolandas Pavalkis (dešinėje) siūlė palaukti ir pažiūrėti, kaip mokinių srautai pasiskirstys uždarius kitas mokyklas, viliantis, kad būtent „Varpą“, o ne kitas mokyklas galbūt rinksis devintokai. D. Pavalkio nuotr.
Gintarė MARTINAITIENĖ
Švietimo pertvarka pastaruoju metu kelia išties daug emocijų, netrūksta šia tema įvairių pasisakymų, įrodinėjimų iš abiejų barikadų pusių, kad turėtų būti vienaip ar kitaip. Trečiadienį aptarti situacijos ir, išklausius mokyklų bendruomenių, sudėlioti taškus rinkosi Mokyklų tinklo pertvarkos komisija.
Už ryžtingumą ir konkretumą
Tiesa, jei kai kuriose bendruomenėse atrodė, kad valdžios atstovai, tai yra pertvarkos komisijos pirmininkas ir vicemeras Darius Jakavičius bei Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Elvydas Pauliukėnas, nusiteikę daryti išimtis ir atsižvelgti į bendruomenių prašymus, komisijos posėdžio metu komisijos nariai tų išimčių daryti nebuvo nusiteikę. Tiesa, kone visi sutarė, kad klausimas jautrus, nepopuliarus, keliantis daug aistrų, bet, kaip sakė komisijos narė Violeta Simonavičienė, konkretumas, nors ir „įneša pyktį, bet suteikia aiškumo“.
„Vieną posėdį mes nubalsuojam vienaip, po kiek laiko renkamės ir vėl iš naujo balsuojam, iš naujo kapstom tuos pačius klausimus. Jeigu jau lanksčiai žiūrim, nustatykim konkrečius terminus, bet koks gali būti lankstus žiūrėjimas, jei mokinių nėra“, – kalbėjo ji.
D. Jakavičius komisijos narius informavo, kad kalbėjo su ministerijos atstove, kuri ragino būti ryžtingiems ir patikino, kad einama teisingu keliu, o pertvarka galėjusi įvykti netgi anksčiau.
„Edukologijos universitetą uždarė ir niekas nieko, tai jiems mūsų klausimai juokingi“, – tikino vicemeras, vėliau pridūręs, kad reiktų baigti leisti mokyklose vykdyti agitacinę akciją „Būk geras, pasilik“ ir spausti tėvus ar vaikus, kad jie liktų mokykloje, kad tik nesugriūtų viena ar kita klasė.
„Reikia tas įtampas nuimti“, – teigė D. Jakavičius.
Slavikams – antausis
Kiekviena mokykla posėdžio metu aptarta individualiai, atskirai už kiekvieną ir balsuota. Bene jautriausiai reaguota ir kalbėta apie Slavikų mokyklą, kurios bendruomenė prašė reorganizaciją atidėti, nes jų mokyklą linkę rinktis gretimų gyvenviečių bei reorganizuojamų mokyklų mokiniai. Dėmesys atkreiptas ir į nepatogų susisiekimą, gana ilgą mokinių kelią iki kitų mokyklų. Praėjusią savaitę vykusio susirinkimo metu mokykla prašė laiko, nes įsitikinusi, kad reikiamą skaičių turės ir jie norėtų būti aštuonmetė mokykla be jungtinių klasių. Atėjus laikui balsuoti visi devyni pertvarkos komisijos nariai balsavo už tai, kad į pertvarkos planą būtų įrašyta, jog Slavikų mokykla nuo rugsėjo tampa pradinio ugdymo skyriumi ir 5–10 klasių mokykloje formuoti neleidžiama. Diskutuota, kad ji galėtų priklausyti „Varpui“.
„Jei jie surenka tuos vaikus, galima atšaukti sprendimą“, – teigė V. Simonavičienė, atsakydama į kolegos klausimą, o kas bus, jei slavikiečiai rugsėjį visgi turėtų pilnus klasių komplektus.
Sprendimai – vienbalsiai
Jeigu nebuvo atsižvelgta į slavikiečių prašymą, tai į plokštiečių, kur kalba eina net ne apie kelias klases, o tik apie vieną devintą klasę, tuo labiau.
„Jei nedarom išlygų, tai nedarom niekam. Turim būti teisingi“, – kalbėjo komisijos nariai.
Tiek V. Simonavičienė, tiek Rima Rauktienė prisiminė, kad anksčiau būta ypač daug blaškymosi ir vienais metais būdavo leidžiama komplektuoti, kitais neleidžiama, bet esmė, kalbėjo jos, kad vaikų stipriai mažėja ir skaičiai kalba už save.
Išlygos, kad turint reikiamą aštuonių devintokų skaičių Plokščių mokykla-daugiafunkcis centras ne šį, bet kitą rudenį galėtų formuoti devintą klasę, nuspręstą nedaryti.
„Mes nematome galimybių Plokščiuose formuoti devintą klasę“, – vienbalsiai nusprendė komisijos nariai.
Vienbalsiai sprendimai priimti ir dėl to, kad Sudargo Martyno Sederevičiaus mokykla nuo rugsėjo tampa pradinio ugdymo skyriumi, taip pat ir Siesartėnų pagrindinio ugdymo skyrius liks tik pradinis. Beje, ko gero, visų susitikimų metu D. Jakavičius atkreipė dėmesį, kad būtent pradinis ugdymas mokyklose ir turėtų būti stiprinamas, o ne kabinamasi į tas klases, kurių išlaikyti mokyklose nėra galimybių. Jis teigė, jog po susitikimų su mokyklų bendruomenėmis jam susidarė vaizdas, kad vaikas toli gražu ne pirmoje vietoje, esą tai ypač išryškėjo „Varpe“, kur susitikimas su valdžios atstovais įvardytas kaip vienas nekultūringiausių.
„Seniai seniai nematau dėmesio vaikui“, – pritarė Bernardinas Petras Vainius.
Dėl „Varpo“ nuomonės išsiskyrė
Jei dėl prieš tai minėtų mokyklų visi komisijos nariai balsavo vienbalsiai, tai dėl „Varpo“ vieningi nebuvo. Už tai, kad „Varpas“ šį rudenį neformuoja devintos klasės, o 2021m. čia lieka aštuonmetė, balsavo penki komisijos nariai, keturi susilaikė (R. Rauktienė, Jūratė Mozūraitienė, Vytautas Strolys ir Rolandas Pavalkis). Morališkai šį sprendimą teigė palaikanti ir „Žiburio“ gimnazijos direktorė, bet susilaikė, kad nebūtų traktuojama, jog ji nori „Varpo“ vaikų. Ji teigė, kad nereikėtų manyti, jog gimnazijai tik privalumai iš to, nes su atėjusiais vaikais tikrai būna nemažai iššūkių ne tik mokymosi, bet ir elgesio prasme. V. Strolys taip pat teigė nenorintis interpretacijų, kad Sintautų mokykla pretenduoja į „Varpo“ vaikus. Kalbant apie „Varpą“ nemažai diskutuota, kaip geriau silpniau besimokantiems vaikams – ar kai jie yra su stipriau besimokančiais, ar su sau lygiais ir ne tokiais motyvuotais. Už pastarąjį variantą buvo R. Pavalkis, apskirtai siūlęs pažiūrėti, kokie mokinių srautai ir kaip pasiskirstys reorganizavus kitas mokyklas, nes, tarkim, kitose mokyklose nelikus 5–8 klasių „Varpe“ kitais mokslo metais nusimato keturios šeštokų klasės. Tad kodėl nepažiūrėti, siūlė R. Pavalkis, kiek devintokų nenorėtų rinktis gimnaziją (nebūtinai Šakių), o norėtų mokytis „Varpe“. Visgi dabar sprendimai priimti, šie sprendimai kartu su nesutinkančių mokyklų prašymais keliaus į ministeriją, o sulaukus ministerijos atsakymo sprendimai bus patikėti savivaldybės tarybai, kuri ir tars paskutinį žodį.
„Vieną posėdį mes nubalsuojam vienaip, po kiek laiko renkamės ir vėl iš naujo balsuojam, iš naujo kapstom tuos pačius klausimus. Jeigu jau lanksčiai žiūrim, nustatykim konkrečius terminus, bet koks gali būti lankstus žiūrėjimas, jei mokinių nėra“, – kalbėjo ji.
D. Jakavičius komisijos narius informavo, kad kalbėjo su ministerijos atstove, kuri ragino būti ryžtingiems ir patikino, kad einama teisingu keliu, o pertvarka galėjusi įvykti netgi anksčiau.
„Edukologijos universitetą uždarė ir niekas nieko, tai jiems mūsų klausimai juokingi“, – tikino vicemeras, vėliau pridūręs, kad reiktų baigti leisti mokyklose vykdyti agitacinę akciją „Būk geras, pasilik“ ir spausti tėvus ar vaikus, kad jie liktų mokykloje, kad tik nesugriūtų viena ar kita klasė.
„Reikia tas įtampas nuimti“, – teigė D. Jakavičius.
Slavikams – antausis
Kiekviena mokykla posėdžio metu aptarta individualiai, atskirai už kiekvieną ir balsuota. Bene jautriausiai reaguota ir kalbėta apie Slavikų mokyklą, kurios bendruomenė prašė reorganizaciją atidėti, nes jų mokyklą linkę rinktis gretimų gyvenviečių bei reorganizuojamų mokyklų mokiniai. Dėmesys atkreiptas ir į nepatogų susisiekimą, gana ilgą mokinių kelią iki kitų mokyklų. Praėjusią savaitę vykusio susirinkimo metu mokykla prašė laiko, nes įsitikinusi, kad reikiamą skaičių turės ir jie norėtų būti aštuonmetė mokykla be jungtinių klasių. Atėjus laikui balsuoti visi devyni pertvarkos komisijos nariai balsavo už tai, kad į pertvarkos planą būtų įrašyta, jog Slavikų mokykla nuo rugsėjo tampa pradinio ugdymo skyriumi ir 5–10 klasių mokykloje formuoti neleidžiama. Diskutuota, kad ji galėtų priklausyti „Varpui“.
„Jei jie surenka tuos vaikus, galima atšaukti sprendimą“, – teigė V. Simonavičienė, atsakydama į kolegos klausimą, o kas bus, jei slavikiečiai rugsėjį visgi turėtų pilnus klasių komplektus.
Sprendimai – vienbalsiai
Jeigu nebuvo atsižvelgta į slavikiečių prašymą, tai į plokštiečių, kur kalba eina net ne apie kelias klases, o tik apie vieną devintą klasę, tuo labiau.
„Jei nedarom išlygų, tai nedarom niekam. Turim būti teisingi“, – kalbėjo komisijos nariai.
Tiek V. Simonavičienė, tiek Rima Rauktienė prisiminė, kad anksčiau būta ypač daug blaškymosi ir vienais metais būdavo leidžiama komplektuoti, kitais neleidžiama, bet esmė, kalbėjo jos, kad vaikų stipriai mažėja ir skaičiai kalba už save.
Išlygos, kad turint reikiamą aštuonių devintokų skaičių Plokščių mokykla-daugiafunkcis centras ne šį, bet kitą rudenį galėtų formuoti devintą klasę, nuspręstą nedaryti.
„Mes nematome galimybių Plokščiuose formuoti devintą klasę“, – vienbalsiai nusprendė komisijos nariai.
Vienbalsiai sprendimai priimti ir dėl to, kad Sudargo Martyno Sederevičiaus mokykla nuo rugsėjo tampa pradinio ugdymo skyriumi, taip pat ir Siesartėnų pagrindinio ugdymo skyrius liks tik pradinis. Beje, ko gero, visų susitikimų metu D. Jakavičius atkreipė dėmesį, kad būtent pradinis ugdymas mokyklose ir turėtų būti stiprinamas, o ne kabinamasi į tas klases, kurių išlaikyti mokyklose nėra galimybių. Jis teigė, jog po susitikimų su mokyklų bendruomenėmis jam susidarė vaizdas, kad vaikas toli gražu ne pirmoje vietoje, esą tai ypač išryškėjo „Varpe“, kur susitikimas su valdžios atstovais įvardytas kaip vienas nekultūringiausių.
„Seniai seniai nematau dėmesio vaikui“, – pritarė Bernardinas Petras Vainius.
Dėl „Varpo“ nuomonės išsiskyrė
Jei dėl prieš tai minėtų mokyklų visi komisijos nariai balsavo vienbalsiai, tai dėl „Varpo“ vieningi nebuvo. Už tai, kad „Varpas“ šį rudenį neformuoja devintos klasės, o 2021m. čia lieka aštuonmetė, balsavo penki komisijos nariai, keturi susilaikė (R. Rauktienė, Jūratė Mozūraitienė, Vytautas Strolys ir Rolandas Pavalkis). Morališkai šį sprendimą teigė palaikanti ir „Žiburio“ gimnazijos direktorė, bet susilaikė, kad nebūtų traktuojama, jog ji nori „Varpo“ vaikų. Ji teigė, kad nereikėtų manyti, jog gimnazijai tik privalumai iš to, nes su atėjusiais vaikais tikrai būna nemažai iššūkių ne tik mokymosi, bet ir elgesio prasme. V. Strolys taip pat teigė nenorintis interpretacijų, kad Sintautų mokykla pretenduoja į „Varpo“ vaikus. Kalbant apie „Varpą“ nemažai diskutuota, kaip geriau silpniau besimokantiems vaikams – ar kai jie yra su stipriau besimokančiais, ar su sau lygiais ir ne tokiais motyvuotais. Už pastarąjį variantą buvo R. Pavalkis, apskirtai siūlęs pažiūrėti, kokie mokinių srautai ir kaip pasiskirstys reorganizavus kitas mokyklas, nes, tarkim, kitose mokyklose nelikus 5–8 klasių „Varpe“ kitais mokslo metais nusimato keturios šeštokų klasės. Tad kodėl nepažiūrėti, siūlė R. Pavalkis, kiek devintokų nenorėtų rinktis gimnaziją (nebūtinai Šakių), o norėtų mokytis „Varpe“. Visgi dabar sprendimai priimti, šie sprendimai kartu su nesutinkančių mokyklų prašymais keliaus į ministeriją, o sulaukus ministerijos atsakymo sprendimai bus patikėti savivaldybės tarybai, kuri ir tars paskutinį žodį.
Ona iš Patamošupių:
