Buvęs „Varpo“ moksleivis, dabar NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro energetikos ekspertas moksleiviams pateikė daugybę gyvenimiškų pavyzdžių bei siūlė kuo dažniau išeiti iš komforto zonos. D. Pavalkio nuotr.
Svečias iškart prisipažino, kad grįžti į mokyklą jam didžiulis malonumas, bet ir atsakomybė bei jaudulys.
„Trijų keturių žvaigždžių generolams padaryti pristatymą, pristatyti metinę ataskaitą, palyginus, kokius išgyvenimus dabar jaučiu, yra niekas“, – sakė A. Petkus, kuris „Varpo“ mokyklą baigė 1994-aisiais.
Nors užimamos pareigos skamba atsakingai bei rimtai, A. Petkus sutinka, kad tai išties jo svajonių darbas, bet taip pat patikslina, kad sąmoningai ir kryptingai to nesiekė, o mokykloje net nebuvęs labai geras mokinys. Su šypsena prisimena, kaip direktorius, įteikdamas devintos klasės atestatą, net rekomendavęs pasitempti, mat algebros turėjo tris, ir tai pavykę, nes kitais metais iš penkiabalės sistemos buvo pereita prie dešimtbalės.
„Savo stipriąsias puses aš supratau gerokai vėliau, bet kuo anksčiau ateis tai į galvą, tuo bus lengviau“, – pripažįsta svečias ir sako, jog kiekvienas žmogus gali pasiekti užsibrėžtus tikslus.
Pasak jo, „iš kiekvieno gali būti žmogus“, o gyvu pavyzdžiu įvardija save. Žinoma, svarsto jis, jeigu suvokimas ateis vėliau, sunkiau dėl to, kad tą patį žinių kiekį teks įdėti į save per trumpesnį laiką. A. Petkus pateikė savo šeimos pavyzdį: sūnus, supratęs, jog norės studijuoti mediciną ir jam reikės matematikos, praleistą, praklausytą ir neišmoktą kursą gerokai vyresnėse klasėse kartojo nuo pat penktos klasės.
„Pasidėkite tokį pagrindą, kad paskui galėtumėte pasukti ten, kur šaus į galvą“, – patarimų negailėjo kraštietis.
Jis taip pat ragino būti pozityviems, atviriems, o į kiekvieną situaciją, net neigiamą, žiūrėti kaip į patirtį.
„Net žemas pažymys – patirtis. Išmokit tai įvertinti iš šono <...> būkit atviri viskam – pokyčiams, sunkumams, iššūkiams, malonumams. Neribokit savęs pažinimo riba. Išeikit iš komforto zonos“, – drąsino ir skatino moksleivius A. Petkus.
Kalbėdamas apie save bei nueitą kelią jis atviravo, kad baigęs mokyklą pasirinko studijas Lietuvos policijos akademijoje, nes panoro būti policininku, darbas atrodė gana romantiškas, įdomus.
„Pradėjęs studijuoti teisę supratau, kad tai įdomiau nei fizinis aktyvumas. Tada atsirado pareigos jausmas, suinteresuotumas“, – sako svečias ir vardija, kad paskui viskas ėjo sava vaga – bakalauras, magistrantūra, vėliau ir doktorantūra. Beje, jis iškart nuramina tuos, kurie galvoja, kad jau kai turės diplomą, tai galės atsikvėpti. Nieko panašaus.
„Praveri tas duris, o skersvėjis taip bloškia, kad maža nepasirodo. Nes tai tik mažas žingsnelis į priekį“, – patirtimi dalijosi A. Petkus.
2006 m. jis apsigynė disertaciją, jam buvo suteiktas daktaro laipsnis, dirbo dėstytoju, bet galiausiai, suvokęs, kad tai, ką daro, jam tapo rutina ir neteikia džiaugsmo, nusprendė iš kriminologijos pereiti į valstybės saugumo sritį, kur yra dabar.
„Esu NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro energetikos ekspertas“, – sako svečias ir pripažįsta, kad nors dabar jis dirba išties svajonių darbą, keliauja kone po visas Europos šalis, turi begales įdomių susitikimų, kol tai pasiekė, teko įdėti nemažai darbo, skaityti daugybę literatūros. Pretenduodamas į šias pareigas sako miegodavęs tik po keturias valandas, nes gilinosi į įvairiausius specialybės niuansus.
„Išties pasakymas, kad ką išmoksi, ant pečių nenešiosi, labai universalus“, – pripažįsta pašnekovas ir linki nebijoti bei turėti drąsos siekti savo tikslų.
Beje, kalbėdamas apie mokyklą, ne kartą prisiminė dramos studiją, neįkainojamą patirtį joje ir jos didžiulę įtaką asmenybės vystymuisi. Svečias prisimena, kad tiek į mokyklą 1990-aisiais susirinkę moksleiviai, tiek mokytojai išties buvo su polėkiu ir galiausiai čia įsuko tokią veiklą, kad tapo labai miela gyventi.