Šakių moksleivių tarybos pirmininkė Austėja Ižganaitė sako, kad mokyklose Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimosi šeimai programos integravimas neatitinka mokinių poreikių, todėl prašoma atsižvelgti į pasiūlymus ir neignoruoti problemos. Asmeninio archyvo nuotr.
Pasak Šakių moksleivių tarybos pirmininkės Austėjos Ižganaitės, Lietuvos moksleivių sąjunga mato didžiulį poreikį aktyviau kalbėti mokiniams aktualiomis temomis, į ugdymo procesą integruoti Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimosi šeimai (SLURŠ) bendrojo ugdymo programą. Joje išdėstytomis temomis diskutuojama Vadovų klubuose, į kuriuos susirenka moksleivių tarybų pirmininkai, tačiau mokiniai mato, kad to neužtenka.
„Reaguodami į esančią prastą situaciją Šakių rajono mokyklose pateikiame poziciją dėl geresnės SLURŠ programos integravimo Šakių rajono mokyklose“, – rašoma pranešime ir priduriama, kad pozicijai vieningai pritarta ataskaitinio mokinių savivaldos forumo metu.
Anot A. Ižganaitės, apie lytiškumą, brandą, psichinę ar socialinę sveikatą, sveiką gyvenseną kartais per pamokas, pavyzdžiui, biologijos, kalbama, kartais net nekalbama, o jeigu tai kalbama, anot pašnekovės, mokytojai kalba paskubomis, sausai ar net nedrąsiai.
„Mokyklose apie sveikatą yra kalbama per mažai ir tik tada, kai tai būna minima per biologijos pamokas, taip pat sveikos gyvensenos svarba nėra akcentuojama ir šios temos praeinamos kaip ne pačios svarbiausios, žinių apie šeimos sampratą ir šeimos kūrimą moksleiviai negauna. Gruodžio mėnesį su atstovais diskutavome lytinio brendimo tema. Visi atstovai sutiko, jog mokyklose apie tai yra kalbama nedrąsiai, paskubomis. Apie lytinį brendimą yra kalbama tik iš fizinės pusės, pamirštama emocinė ir psichologinė. Manome, jog kalbant ir mokiniams labiau paaiškinant, kas vyksta su jų kūnais brendimo laikotarpiu, mokyklose galime išvengti daug nepageidaujamų situacijų, patyčių, baimės“, – rašoma pozicijoje, kurią jaunimas persiuntė Visuomenės sveikatos biurui, savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriui, rajono vadovui bei jaunimo reikalų koordinatorei.
Jaunimas sutinka, kad mokyklose yra kalbama apie saugų elgesį internete, bet yra įsitikinę, kad apie pačią socialinę sveikatą reikėtų kalbėti daugiau, kaip ir apie elgesį konfliktinėse situacijoje ne tik tada, kada mokyklose jos jau įvyksta.
Anot A. Ižganaitės, remiantis gerosiomis kitų mokyklų patirtimis siūloma mokyklose paskirti darbuotoją, kuris būtų atsakingas už kokybišką SLURŠ integravimą; skirti didelį dėmesį biologijos ugdymo turinyje esančioms SLURŠ temoms, pavyzdžiui, lytinis brendimas, sveikata, asmens ir aplinkos švara ir t.t.; moksleivius kokybiškai supažindinti su dauguma temų iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtinto SLURŠ bendrosios programos aprašo; pristatyti SLURŠ mokyklose ir sužinoti mokyklos moksleivių nuomonę, kuriomis temomis jie labiausiai nori kalbėti; mokyklose organizuoti daugiau iniciatyvų, paskaitų, mokymų SLURŠ temomis; leisti patiems moksleiviams sugalvoti būdus, kaip efektyviai galima išpildyti šią programą, organizuojant darbo grupes ar susitikimus su mokinių savivaldomis, klasių atstovais; pabrėžti moksleiviams apie galimybę apsilankyti pas mokyklose dirbančius specialistus (pvz., psichologą), organizuoti mokinių savivaldų / mokyklų tarybų veiklas atsižvelgiant į LMS SLURŠ kasmėnesinius naujienlaiškius ir pan.
„Galime teigti, jog mokyklose SLURŠ integravimas neatitinka mokinių poreikių, todėl prašome atsižvelgti į mūsų pasiūlymus bei imtis būtiniausių veiksmų šiai problemai išspręsti, nes šios problemos ignoravimas gali paveikti daugumos mokinių ateitį bei brendimo raidą“, – rašoma pozicijoje.
A. Ižganaitė įsitikinusi, kad tikrai įmanoma įgyvendinti SLURŠ, tik reikia pačių mokyklų noro.
„Neįsivaizduoju, kokie turėtų būti pasiteisinimai, kad neina įgyvendinti. Juk mokyklos rašosi planus, nusimato veiklas“, – mano Šakių moksleivių tarybos pirmininkė ir priduria, kad aktualiausias temas turėtų nusibrėžti kiekviena mokykla atskirai, nes galbūt vienur bus norima labiau kalbėti apie sveikatą, kitur apie brandą ir pan.