Jungtinis darželių modelis ir toliau kelia daug klausimų

darzeliai vaiku
Jeigu Šakių darželiai būtų sujungti, veikla ir toliau vyktų atskiruose pastatuose, keistųsi tik administravimas. D. Pavalkio nuotr.

Gintarė MARTINAITIENĖ

Trečiadienį į posėdį ir vėl rinkosi švietimo įstaigų tinklo pertvarkos komisija, daugiausiai diskutavusi dėl jungtinio Šakių darželio modelio. Nors posėdžio metu nuomonių būta įvairių, pasigesta konkrečių skaičiavimų ir motyvų, galiausiai palaiminimas idėjai duotas, o dabar pritarimą ar nepritarimą turėtų išreikšti pačios darželių bendruomenės.

Nors susitikimo metu svarstyta ir daugiau 2022–2023 metų bendrojo plano projekto niuansų, daugiausiai diskusijų kilo dėl galimo Šakių darželių sujungimo. Margarita Liukaitienė, Lilija Liutvinienė ir Bernardinas Petras Vainius iškart ėmė kelti klausimus, kas konkrečiai bus išspręsta, „jei liks vienas vadovas ant dviejų darželių“.

„Manau, turi būti labai argumentuota, ne taip, kad sugalvojom. Tas naudingumas turi būti pagrįstas, kas konkrečiai pagerės, kur ir kiek bus sutaupyta, kokie etatai liks ar ne, o ne tik pasakyti, kad bus naudingiau“, – sakė L. Liutvinienė ir teigė sumanymą sujungti darželius vertinanti labai atsargiai, nes darželių bendruomenės sumanymui nepritaria.

Be to, su daugiafunkcių centrų jungimu, kuris projekte taip pat numatytas, mano direktorė ir komisijos narė, nėra ko lyginti, nes mokyklose neprieštarauja bendruomenės ir apskritai ugdymo specifika mokyklose ir darželiuose visai kita.

„Likčiau prie nuomonės, kad būtų atskiri“, – sakė L. Liutvinienė ir sutiko, kad dabar jai labiau susidaro vaizdas lyg norima dirbtinai kažką padaryti, nes konkretūs skaičiai, etatai jai, kaip komisijos narei, nėra žinomi.

B. P. Vainius kalbėjo, kad valdžia turėtų tarnauti žmonėms, o ne komanduoti, nurodinėti ir „primesti dar vieną stresinį sprendimą“ ir taip sudėtingu pandeminiu laikotarpiu. Jis įsitikinęs, kad sutaupyta vargiai bus, tad bent kol kas nelabai mato pertvarkos prasmės.

„Nesutaupysim nieko su ūkinėm išlaidom, nes metai iš metų mažinamos ūkinės išlaidos švietimo įstaigoms, o turtas nugyvenamas. Tikras steigėjas, tikras turto savininkas to neturėtų leisti“, – įsitikinęs B. P. Vainius.

Tokias kolegos mintis iškart sukritikavo pertvarkos komisijos pirmininkas ir vicemeras Darius Jakavičius, prilyginęs tai rinkiminiam pasirodymui.

Jis kartu su Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėju Dariumi Aštrausku bandė atstovėti poziciją, kad darželių sujungimas – teisingas sprendimas.

Anot D. Jakavičiaus, vien vieno vadovo buvimas „plius minus 20 tūkst. biudžeto“. D. Aštrauskas siūlė galvoti apie ūkio dalies darbuotojus, o iš sutaupytų lėšų svarstyti ir apie papildomus logopedus, kitus pagalbos specialistus. Anot vedėjo, vien logopedo reikėtų bent po vieną etatą abiem darželiams. Dėl mikroklimato, D. Aštrausko manymu, baimintis irgi nėra pagrindo – darželiai veiktų tose patalpose, kur dabar, kolektyvai tarpusavy nesimaišytų, tik būtų vienas juridinis vienetas, kuriam vadovautų vienas vadovas, abiejuose korpusuose liktų pavaduotojai. Jis teigė, jog nėra pagrindo gąsdinti ir bendruomenių, nes keistųsi tik vadovai, o auklėtojos kaip dirbo, taip ir dirbs, virėjos kaip virė maistą, taip ir virs.

„Bet ar žmonėms tai paaiškinta? Reikia kalbėti su pačiais žmonėmis“, – laikėsi pozicijos M. Liukaitienė, L. Liutvinienė, B. P. Vainius ir Violeta Simonavičienė, siūliusi tiesiog nuraminti bendruomenes, nuimti emocijas, o kalbėti faktais.

„Kalbėta, kad pablogės ugdymo kokybė, tai nežinau, kaip ta kokybė gali pablogėti, jei vienas vadovas, o ne du“, – svarstė skyriaus vedėjas, o jį papildydamas D. Jakavičius teigė, kad ne kas kitas, o pačios bendruomenės ir gadina mikroklimatą.

Vicemeras ir šįkart patikino, kad nors palyginimas ir nepatinka, bet jungtinis darželis taptų rinkos dalyviu, būdamas didesniu juridiniu vienetu galėtų mėginti įsigyti geltonąjį autobusiuką, kai mažosioms įstaigoms esą tokios galimybės net nėra, atsivertų ir daugiau galimybių.

„Tas darželis tampa tokia įstaiga, kuri gali pasiūlyti jaunam žmogui etatą, o ne ketvertuką <...> ir nereiktų tam žmogui lakstyti per kelias įstaigas, jis dirbtų vienoje įstaigoje. Pertvarkos tikslas ir yra pagerinti sąlygas mažiausiems piliečiams“, – dėstė vicemeras ir priminė, kad dabar proga pertvarkai ir dėl to, kad vienos darželio vadovės kadencija pasibaigusi, o kitos eina į pabaigą, tad būtų skelbiamas vienas konkursas.

Be to, jis sakė niekaip netikintis, kad ateityje abiejuose Šakių darželiuose bus 400 vaikų, tad vaikų mažėjimas taip pat vienas iš jo argumentų.

Visgi klausydami administracijos vadovų pasisakymų komisijos nariai pasigedo aiškesnės komunikacijos su darželių bendruomenėmis ir būtent su bendruomenėmis prašė labiau šį klausimą išdiskutuoti, aptarti, paaiškinti.

„Planas pritarus komisijai keliauja į bendruomenes, bendruomenės per 15 darbo dienų turi pateikti arba nepateikti atsakymą. Jeigu atsakymas nepateikiamas, reiškia, kad bendruomenė sutinka su pasiūlymu, jeigu atkeliauja argumentuotas bendruomenės nepritarimas šitam siūlomam planui, tuomet visi dokumentai keliauja į Švietimo ministeriją ir ji priima sprendimą tokiu atveju“, – tolimesnę eigą pristatė skyriaus specialistas Gintaras Demenius.

Nors L. Liutvinienė siūlė skirti ilgesnį terminą plano pristatymui bendruomenėms, nes atostogų metas ir darbuotojus surinkti sudėtinga, į tai atsižvelgta nebuvo ir manoma, kad bendras 2022–2023 metų bendrojo plano projektas galėtų keliauti į rugsėjo mėnesio tarybos posėdį.

Pasak D. Jakavičiaus, nėra ko laukti, nes ir taip ilgai delsta. Anot jo, savivaldybė ir taip yra ministerijos pastebėta, kad ugdymo planas baigiasi 2021 gruodžio 31 d. ir, vicemero žodžiais, esame priskiriami prie nežinančių ir nesiimančių veiksmų, o kas gi laukia 2022-aisiais.

Pačios darželių bendruomenės jungtiniam projektui nepritaria ir teigia, kad kol nėra vaikų mažėjimo, kol nėra priekaištų ugdymo kokybei, vadovių darbui, tol nėra pagrindo ir jungimui.

Posėdžio metu paliestas ir Sintautų mokyklos likimo klausimas. Vienbalsiai nuspręsta skelbti dar vieną konkursą direktoriaus pareigoms užimti ir pareigybę papildyti pavaduotojo funkcijomis. Tai reiškia, kad atsiradus naujam vadovui pavaduotojo etatas būtų panaikinamas. Jeigu konkursas neįvyktų ir vadovas neatsirastų, Sintautų mokykla taptų „Varpo“ skyriumi. Tokiam siūlymui griežtai paprieštaravo B. P. Vainius, manantis, kad priėmus tokį sprendimą Sintautai liktų tik pradine mokykla. Tačiau su išvadomis siūlyta neskubėti, mat iš bendruomenės gautas ne vienas kreipimasis bei signalas, kad jie stengsis išlaikyti mokyklą, ieškos (galimai jau turi) konkurse galinčių dalyvauti lyderių.

Anot D. Jakavičiaus, meškerė duodama, tik pasiliekamas atsarginis variantas (prijungimas prie „Varpo“), kas būtų, jeigu konkursas visgi nebūtų sėkmingas.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip kovoti prieš žiaurų elgesį su gyvūnais?

klausimelis 04 26Mindaugas iš Zapyškio:

Nepriklausomai, kur laikomas šuo, ant grandinės ar voljere, reikia jam sudaryti sąlygas. Nelaikyčiau žiauriu elgesiu su gyvūnu, jei jis ant grandinės gali lakstyti po visą kiemą. Kartais grandinė gali suteikt šuniui daugiau laisvės nei gyvenimas voljere. Manau, ir dabar yra numatytos pakankamai griežtos bausmės kovai prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, nes, kiek žinau, yra ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimo bausmė.

klausimelis 04 26 2

Lina iš Šakių:

Manau, kad pririšti šunį prie grandinės nėra blogai, bet tokie įvykiai, kai norima jais atsikratyti itin žiauriais būdais, yra netoleruotini. Jei jau nėra galimybės ar noro laikyti šuns ar katės, galima kreiptis į gyvūnų globos įstaigas, bet ne kažkur išvežt ir atsikratyt. Manau, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu bauda nuo 200 iki 1 tūkst. eurų jau būtų žmogui bausmė.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.