Praėjusią savaitę jauniausia rajono mokykla – Šakių „Varpas“ – minėjo 35-ąjį gimtadienį. Šventiniai renginiai vilnijo nuo pirmadienio iki pat penktadienio vakaro, kai viską vainikavo mokyklos kieme surengtas koncertas, sukvietęs kelias kartas ir leidęs pasidžiaugti per daugiau nei tris dešimtmečius sukauptu talentų derliumi.
„Čia aš. Čia mes. Čia mūsų“ – toks šūkis pasitinka tiek čia kasdien ateinančius, tiek sugrįžtančius, o sukaktys tampa puikia proga vieniems su kitais pasimatyti, prisiminti pradžią ir pasidžiaugti šiandienos darbais.
Dar tik ar jau 35-eri? Jauniausia mokykla rajone mini sukaktis su išmone, pildo metraščius įspūdžiais, prisiminimais ir drąsiai svajoja apie ateitį. V. Venslovaičio nuotr.
Vasarį bus penkeri metai, kai mokyklos vairas patikėtas Mindaugui Venckūnui. Jis sako, kad jubiliejui visa mokyklos bendruomenė ruošėsi atsakingai – gvildeno idėjas, dėliojo scenarijų. Praėjusi savaitė prasidėjo spalvingai: kieme mokiniai sustojo į mokyklos sukaktį žyminčius skaičius ir simboliškai apkabino mokyklą, o virš galvų pakilęs dronas ir fotografo objektyvai fiksavo kiekvieną akimirką – kad viskas liktų mokyklos metraščiuose. Vėliau mokiniai savo klasėse paniro į kūrybines užduotis, rašė linkėjimus, vyko viktorinos, privertusios prisiminti mokyklos istorijos faktus. Ketvirtadienį visa mokyklos bendruomenė sušoko bendrą šokį, o vakaras buvo skirtas kameriniam pasibuvimui, bendraujant, prisimenant išėjusius kolegas: skaidrėse praskriejo istoriją menantys kadrai, o iš senų kasečių į ekraną grįžo suskaitmeninti legendiniai grandbaliai. 
Jei švęsti, tai tik linksmai! Kai scenoje pasirodė repuoti nepabūgę pedagogai, publika nepagailėjo ovacijų. D. Pavalkio nuotr.
O penktadienį jau visas miestas žinojo – „Varpas“ švenčia! Skambant orkestro atliekamiems maršams, miesto gatvėmis iškilmingai žygiavo visa mokyklos bendruomenė, kuriai grįžus į mokyklą laukė bandelių tortas ir šventės kulminacija. M. Venckūnas sako, kad idėja surengti koncertą tiesiog mokyklos kieme pasiteisino. O dar smagiau, kad kalbinti buvę mokiniai neatsisakė jame dalyvauti. Scenoje dabartinius varpiečius keitė buvusieji – dainuojantys, grojantys, vaidinantys, bet svarbiausia – šilti ir nuoširdūs. Šventė buvo akivaizdus įrodymas, kad „Varpas“ yra talentų kalvė – tokią ją prisimena ir myli ne viena karta.
„Mokykla – tai ne pastatas ir ne pamatai. Mokykla – tai jūs: vaikai, mokytojai, tėvai, visa bendruomenė. Mokykla – tai širdies šiluma ir žmogaus augimas“, – sveikindamas vėsoką penktadienio vakarą susirinkusius kalbėjo M. Venckūnas, dėkodamas visiems, kurie savo darbu, rūpesčiu ir parama prisidėjo ne tik prie šios sukakties, bet ir kasdien augina „Varpą“. 
D. Pavalkio nuotr.
Renginio vedėjo rolę perėmęs Paulius Ambrazevičius šmaikščiai prisiminė savo dienas mokykloje ir kasdienį maršrutą: „Kaip ir prieš dvidešimt kelerius metus, taip ir šiandien į mokyklą mane atvežė mama. Viskas atrodo taip pat. Kai pagalvoju, gal be šitos mokyklos būčiau tapęs visai kitokiu žmogumi. Nežinau, ar geresniu, ar blogesniu – bet tikrai kitokiu.“ Panašios mintys skambėjo ir iš kitų tą vakarą į sceną lipusių buvusių „Varpo“ mokinių lūpų – kūrinius atliko Urtė Glikaitė, Aurelija Stasiulytė, Vismantė Vasaitytė-Benkunskienė, Gytis Ambrazevičius, Beata Beatričė Šiuikaitė, Domantas Starkauskas, o aktorius Remigijus Endriukaitis suvaidino šmaikštų teatrinį etiudą. Muzikinius numerius keitė sveikintojų kalbos, dovanos, linkėjimai, o sceną prisimatavo ir mokinių mamos bei repuoti nepabūgę pedagogai. Kokia šventė be fejerverkų, torto ir... legendinio varpiečių kugelio! 
Atriekti gimtadienio torto po prisiminimų vakaro stojo dviese – tiek mokyklai trisdešimtmetį vadovavęs Vitas Daniliaukas (dešinėje), tiek pastaruosius penkerius metus mokyklos vairą į savo rankas perėmęs Mindaugas Venckūnas. V. Venslovaičio nuotr.
Šventinė savaitė, sako M. Venckūnas, buvo kupina mažų, bet į mokyklos istorijos puslapius sugulsiančių reikšmingų akimirkų. O kiekviena sukaktis puiki proga pažvelgti atgal ir pasvajoti į priekį. Kai 1990-aisiais Šakiuose duris atvėrė antroji vidurinė mokykla, draugiškai prigijusiu „piemenų mokyklos“ vardu, čia pradėjo mokytis 719 mokinių, juos mokė 55 mokytojai. Per 35-erius metus „Varpas“ kūrė ir puoselėjo tradicijas, keitėsi, bet vis dar kasdien tampa antraisiais namais 782 mokiniams. Neatsitiktinai visą savaitę skambėjo tęstinumo akcentas: dalis pedagogų „Varpą“ kuria nuo pirmųjų metų ir vis dar kasdien atveria duris į klasę. Ta tąsa – stiprybės ženklas ir ramstis jaunatviškai energijai. O kai šventinis šurmulys nurimo, belieka dirbi kasdienius darbus, planuoti į priekį ir nepamiršti esmės: „Čia aš. Čia mes. Čia mūsų.“
D. Pavalkio nuotr.
D. Pavalkio nuotr.
Eduardas iš Griškabūdžio:
