Šiemet Rugsėjo 1-oji Šakiuose buvo kitokia. Pirmą kartą miesto ugdymo bendruomenės naujus mokslo metus buvo pakviestos pasitikti kartu – J. Lingio parke. Idėja tikrai graži: mažame mieste bent vieną dieną nebesiskirstyti į atskiras mokyklas, o tapti viena bendruomene, kurią vienija šūkis: „Pamokų nebus!“
Rugsėjo 1-osios rytą mokiniai dar susitiko klasėse, kur pirmokėlių laukė jau tradicija tampanti dovana – trečius metus iš eilės Šakių rajono savivaldybė ir meras Raimondas Januševičius pirmokams dovanojo krepšelius su būtiniausiomis mokyklinėmis priemonėmis. Tokių krepšelių šiemet įteikta 187.
Po pirmosios pamokos mokyklų bendruomenės patraukė į J. Lingio parką, kur nuo 11 val. prasidėjo šventė. Organizatorių sumanymas buvo neapsiriboti tradiciniais sveikinimais ir koncertu. Parke veikė įvairių organizacijų erdvės, buvo pristatomi būreliai ir popamokinės veiklos, laukė edukacijos, pramogos, smagūs pašnekesiai ir koncertiniai numeriai. Kitaip tariant, į klausimą, „kas vyksta, kai pamokos nevyksta?“, atsakyta praktiškai – parodant, kokia įvairi veikla Šakiuose vaikų ir jaunimo laukia pasibaigus pamokoms.
Graži idėja susidūrė su realybe
Tačiau dar net neprasidėjus šventiniam renginiui, bendruomenėms vos atžygiavus į miesto parką, prasidėjo sumaištis: kur eiti, kur stoti, kur rikiuojasi viena ar kita mokykla ar klasė? Gausiame būryje mokinių, pedagogų ir tėvų ne visiems buvo lengva susiorientuoti, o kol mokytojos mėgino vienoje vietoje išlaikyti savo klases, mažesnieji minioje jau dairėsi tėvų, tėvai – vaikų. Ypač pirmokėliams toks šurmulys tapo nemažu išbandymu. Kritikos buvo girdėti iš įvairių pusių, bet bene daugiausiai – iš tėvų. Ne vienas garsiai svarstė, kad tradicinė Rugsėjo 1-oji savoje mokykloje būna jaukesnė, aiškesnė ir trumpesnė: vaikas žino savo klasę, mokytoją, šalia mato tėvus. Panašių pastabų buvo galima išgirsti ir iš pedagogų, kuriems, atžygiavus į parką su savo mokiniais, trūko aiškumo, kur konkrečiai rinktis ir ką daryti. Kita vertus, galima išgirsti ir organizatorių argumentus: pirmą kartą rengiant tokio masto bendrą šventę neišvengiamai teko išbandyti formatą, kurio Šakiuose iki šiol nebuvo. Šakių kultūros centro direktorės pavaduotoja kultūrai ir bendriems reikalams Laura Saunorienė pripažįsta, kad nauja idėja iš pat pradžių ne visiems pasirodė priimtina.
„Tai nauja idėja ir galbūt naujos tradicijos pradžia, todėl visiškai natūralu, kad ji ne visiems iš karto pasirodė priimtina, patogi ar tinkama. Mums ši idėja kaip tik pasirodė labai graži – tą dieną tiesiog tampame viena bendruomene, – sako L. Saunorienė ir iškart atremia kritiką dėl šventinės programos trukmės: – Tai nebuvo koncertas, kuriame žiūrovas privalo nuo pirmos iki paskutinės minutės išbūti vienoje vietoje. Norėjome sukurti erdvę, kurioje galima klausytis koncerto, išbandyti papildomas veiklas, aplankyti organizacijų stendus, o jei kuri programos dalis neįdomi – visiškai normalu tuo metu pasirinkti kitą veiklą ar iš renginio išeiti.“ Kita vertus, gausi ir įvairi programa, pasak L. Saunorienės, atskleidė ir stipriąją tokios bendros šventės pusę – norinčių pasirodyti Šakių vaikų ir jaunimo buvo net daugiau nei organizatoriai galėjo sutalpinti į šventės programą.
„Ir čia kyla labai paprastas klausimas – ką daryti, kai turime tiek daug talentingų žmonių, norinčių lipti į sceną? Kai turime tiek puikių pedagogų, kurie ruošia pasirodymus? Man atrodo, kad turėti tokią „problemą“ mažam miestui yra didžiulė vertybė“, – sako L. Saunorienė.
Savo scenarijų parašė lietus
Šventei įsibėgėjus, visus techninius ir organizacinius klausimus netrukus nustelbė tai, ko suplanuoti apskritai neįmanoma. Dangus vis labiau niaukėsi, iš pradžių tik palynojo, tačiau galiausiai parką užklupo smarki liūtis su žaibais ir griaustiniu. Šventės dalyviai puolė ieškoti pastogės, skubėjo į automobilius ar tiesiog namo, tad gausi minia netruko išsisklaidyti, o suplanuotus pasirodymus organizatoriams tiesiog teko nutraukti. Tačiau laukė dar vienas svarbus programos akcentas – galima sakyti vyšnia ant Rugsėjo 1-osios torto – grupės „Abudu“ koncertas. L. Saunorienė atvira – buvo svarstyta ir jo atšaukimo galimybė, tačiau galiausiai nuspręsta koncertą surengti net ir lynojant.
„Antrą kartą suorganizuoti šios grupės koncertą Šakiuose būtų gerokai sudėtingiau, todėl norėjosi šventei suteikti finalą, o ne užbaigti ją visų išsilakstymu į skirtingas puses“, – sako L. Saunorienė.
Kiek apmaudu, kad „Abudu“ grupės nariams išėjus į sceną prieš juos atsivėrė jau visai kitoks vaizdas nei šventės pradžioje – parkas buvo pratuštėjęs, o ilgai laukto koncerto klausėsi vos kelios dešimtys žmonių. L. Saunorienė neslepia, kad tokia šventės baigtis, žinoma, nuvylė – „Abudu“ koncerto Šakių jaunimas, pasak jos, pageidavo ne kartą, o dėl grupės pasirodymo organizatoriai dirbo maždaug pusę metų. Tačiau tie, kurie pasiliko, dėl savo sprendimo, regis, tikrai nesigailėjo: nepaisydami lietaus kartu dainavo, šoko ir mėgavosi koncertu. Nors publikos buvo nedaug, ji, pasak L. Saunorienės, sukūrė „labai tikrą koncerto atmosferą“ ir dar kartą įrodė, kad geram koncertui ne visada būtina minia.
Pirmas kartas – pirmos pamokos
Po pirmojo bandymo neišvengiamai kyla klausimas, ar kitą Rugsėjo 1-ąją vėl visi rinksis į bendrą šventę, ar vis dėlto mokyklų bendruomenės sugrįš prie ankstesnės tradicijos mokslo metų pradžią minėti atskirai. Juolab kad VDU „Žiburio“ gimnazijos bendruomenei, panašu, bendros šventės nepakako – rugsėjo 2-ąją mokslo metų pradžią ji dar kartą paminėjo savame kieme. Kultūros centro pozicija šiuo klausimu aiški: naujos idėjos atsisakyti nesinorėtų, tačiau pirmoji patirtis parodė, kad ją dar teks koreguoti ir tobulinti.
„Pastabų sau taip pat turime. Į jas atsižvelgsime. Galbūt kitąmet reikėtų aiškiau iškomunikuoti renginio formatą. Galbūt verta dar geriau išdėlioti veiklas skirtingose parko erdvėse. Ir, be abejo, iš anksto rimčiau numatyti alternatyvas tam atvejui, jei rugsėjo pradžia vėl nuspręstų mus išbandyti lietumi“, – sako L. Saunorienė ir priduria, kad ateityje tokia šventė turėtų būti ne vien kultūros centro rūpestis, o bendras miesto švietimo ir kultūros bendruomenės kūrinys.
Meno mokykloje – nauji veidai ir augantis noras kurti
Rugsėjo 1-oji – ne tik šventė, bet ir naujų mokslo metų pradžia, tad už parko šurmulio jau po truputį prasideda kasdienis mokyklų gyvenimas. Šakių rajono meno mokykla įprastos Rugsėjo 1-osios šventės savo mokykloje taip pat nerengė, tačiau į naujus metus žengia su naujais pedagogais ir augančiu ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų susidomėjimu menu. Kaip pasakojo mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Ramunė Valaitienė, mokytojų kolektyvą papildė iš Kauno atvykstantis ukrainietis Andrii Panasiuk, mokysiantis akordeono ir dirbsiantis koncertmeisteriu Šokio skyriuje. Ji džiaugiasi ir sugrįžimais – fortepijono pedagogo kelią pradeda buvę mokyklos auklėtiniai Deividas Slavickas ir Tomas Česnavičius, daugiausia dirbsiantis Griškabūdžio filiale. Gyvybingi, pasak pavaduotojos, išlieka filialai rajone, o Kudirkos Naumiestyje ypač aktyvi dailės grupė. Išskirtinis šių metų bruožas – suaugusiųjų noras mokytis. Vien į keramikos programą gauta 20 prašymų, piešimą ir tapybą pasirinko šeši suaugusieji, muzikos skyrius sulaukė dar 16 vyresnių mokinių prašymų. Stabilus išlieka ir vaikų skaičius: į Dailės skyrių priimta 30 naujų mokinių, muziką pasirinko 14, šokį – septyni pradedantieji.
Taigi nors naujieji mokslo metai Šakiuose prasidėjo ne taip sklandžiai, kaip buvo sumanyta, tačiau tikrai nenuobodžiai. Pirmasis bandymas visą miesto švietimo bendruomenę suburti vienoje vietoje išryškino tiek tokio formato galimybes, tiek jo silpnąsias vietas. Ar tai taps tradicija, parodys kitas rugsėjis.
Kaip sako L. Saunorienė, „naujos tradicijos ne visada prigyja iš pirmo karto. Kartais jas reikia pakoreguoti, išdiskutuoti ir auginti“.
Tad šiemet pamokų nebuvo. Patirties – su kaupu.
Eduardas iš Griškabūdžio:
