Asta GVILDIENĖ

Praėjusį penktadienį rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus darbuotojai, bendrojo lavinimo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai susitiko su Kalvarijos rajono savivaldybės švietimo įstaigų vadovais. Jie kartu išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjos pavaduotojos Audronės Šuminienės pranešimą apie šių mokslo metų naujoves, bendruosius ugdymo planus ir jų įgyvendinimą.

Nuotr. Šakių ir Kalvarijos rajonų savivaldybių švietimo darbuotojai gausiai susirinko išklausyti Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojos A.Šuminienės pranešimo.

Pasak A.Šuminienės, pati jauniausia šalyje Kalvarijos rajono savivaldybė yra nedidelė, joje veikia tik aštuonios bendrojo lavinimo mokyklos, o Šakių rajono savivaldybė išsiskiria tuo, kad daugiau kaip pusė mokyklų yra prie valstybinės sienos. Abi savivaldybės panašios tuo, kad beveik pusė visų mokyklų įsikūrusios kaimiškose vietovėse, todėl tiek Šakių, tiek Kalvarijos savivaldybei labai aktuali ne tik vidurinio ugdymo mokyklų reforma, kuri šiuo metu nukelta iki 2015 metų, bet ir nuolat mažėjantis mokinių skaičius. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė teigė, kad Šakių rajone per paskutinius metus mokinių sumažėjo 21 proc., Kalvarijos rajone – 17,1 proc.

Mažėjant mokinių skaičiui, atsirado didesnė galimybė pamatyti kiekvieno vaiko individualius sugebėjimus ir juos tobulinti, sudarant programas ne tik silpniau besimokantiems, bet ir gabiems mokiniams bei atskirų dalykų pasiekimų pagerinimui. Tęsiamas praėjusiais metais iškeltas  švietimo įstaigų moto: „Kūrybinga, savarankiška ir atsakinga mokykla – sėkmė kiekvienam vaikui.“

 
A.Šuminienė informavo abiejų rajonų švietimo įstaigų vadovus, kad jei dvyliktokai dar mokysis pagal senąsias vidurinio ugdymo programas, tai vienuoliktokai šiemet atverčia naująjį ugdymo puslapį. Jie visi mokysis pagal jau patvirtintas atnaujinto vidurinio ugdymo programas, kuriose sustiprintas lietuvių kalbos ir literatūros mokymas, 2013 metais visi abiturientai laikys vienodo lygio egzaminą.

Dar viena naujovė – neformaliojo švietimo finansavimas. Jis šiais mokslo metais bus išbandytas keturiose atrinktose šalies savivaldybėse, kiekvieno mokinio popamokinei veiklai skiriant po 100 litų. Taip pat Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotoja skatino visas mokyklas įsijungti į Europos stuktūrinių fondų projektus, kurie mokyklai atneša ne tik infrostruktūrinę naudą, bet ir yra neišsemiamas mokytojų tobulinimosi šaltinis.

Savo pranešime A. Šuminienė kalbėjo, kad kiekviena savivaldybė gali sukurti savo švietimo sėkmės istoriją, kiekvienas pedagogas gali padėti vaikui pagerinti individualius pasiekimus. Tai ir yra anksčiau minėtas vaikų individualizavimas, leidžiantis pasiekti sėkmę kiekvienam vaikui. „Vienas balas – gali būti ne blogas egzamino rezultatas, o laimėtas vaikas, - tikino Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus specialistė. - Tai gali būti daugiau nei 100 balų, nes ne balais sėkmė matuojama.“ Kaip pavyzdį ji išskyrė Griškabūdžio gimnazijos moksleivės Mildos Kuraitės, atlikusios Švietimo ir mokslo ministerijoje praktiką projekto „Moksleiviai - į Vyriausybę“ metu, kur ji berte bėrė svarius šalies švietimo ugdymo sistemos tobulinimo pasiūlymus. Beje, taip pat balais neišmatuojamus.

Kalbėdama apie pavasarį įvykusį dešimtokų užsienio kalbos lygio nustatymą, pagal kurį jie toliau mokysis vyresnėse klasėse, A.Šuminienė pabrėžė, kad, norint teisingai įvertinti žinias, reikėtų atsižvelgti ne tik į testo, bet ir į pokalbio su mokiniu rezultatus, bei mokytojo rekomendacijas. Šiais metais gana skubota patikra, pasak jos, neturėtų būti vadinama egzaminu. Tai pagalba vaikui pasirenkant, kokio lygio grupėje toliau mokytis. Tai pirmasis toks dalyko žinių lygio nustatymas, kuris ateinančiais mokslo metais bus surengtas daug anksčiau.

Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotoja kvietė mokyklų vadovus leisti dešimtokams patiems pasirinkti papildomo ugdymo pamokas. Pasak jos, kaip parodė praėjusių metų praktika, mokiniai buvo įkalbinėjami rinktis tik lietuvių arba matematikos dalykus, motyvuojant geresniu pasirengimu šių dalykų žinių patikroms. Taip pat A.Šuminienė pabrėžė, kad pedagogai turėtų atsižvelgti į mokymo ir mokomąsi procesą sugrįžus mokiniui į klasę po ligos. Tokiu atveju reikėtų neskirti jam kontrolinių darbų rašymo, kaip daro kai kurie pedagogai ir mūsų rajono mokyklose, o pasiūlyti papildomas pamokas, kurios turėtų būti apmokėtos pagal faktiškai išdirbtas valandas. Taip moksleiviai lengviau pasivytų klasės draugus ir pasiaiškintų praleistų pamokų temas.

Baigdama pranešimą A.Šuminienė taip pat trumpai palietė ir kitus ugdymo turinio klausimus: ko ir kaip mokoma ir mokomasi, kaip vertinama mokinių pažanga ir pasiekimai, kokios mokymo ir mokymosi priemonės naudojamos, atsakė į visus rūpimus klausimus ir palinkėjo sėkmės įgyvendinant naujųjų mokslo metų prioritetus.