Giedrė PLEČKAITYTĖ

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymu, iki rugsėjo 20 dienos šalies mokyklose  buvo atliekamas mokinių maitinimo tikslinis patikrinimas. Jo metu paaiškėjo, jog rajono mokyklų valgyklose mokiniai maitinami kokybiškai, tačiau valgyklų šimtaprocentinei tvarkai koją kiša nuolatinis taupymas.  

Nuotr. Mokinių tėvelių ir, žinoma, pačios mokyklos bendruomenės džiaugsmui, rajono mokyklose visas maistas gaminamas vietoje.

Šalies ir rajono mokyklų palyginimas

Naujųjų mokslo metų pradžioje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patikrino, kaip vykdomas mokinių maitinimas šalies mokyklose. Tarnyba praneša, jog iš viso patikrinta 66 % (835) mokyklų valgyklų. Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistė – maisto produktų inspektorė Birutė Bacevičienė tvirtino, jog toks patikrinimas buvo atliktas ir rajono mokyklų valgyklose, kurios atitiko beveik visus keliamus reikalavimus. „Visi klausimai, kurie buvo klausimyne atitinka keliamus reikalavimus. Neleistinų priedų, kurie yra apraše, tikrai nėra“, - tikino inspektorė. Šalies mastu 38 % mokyklų maitinimo skyrių pilnai atitiko reikalavimus.

Dar visai neseniai nemažai buvo diskutuojama apie mokyklose atsiradusius prekybos automatus, jų naudą ir žalą vaikų mitybai. Po šiųmečio patikrinimo nustatyta, jog prekybos automatai yra 7,4 % šalies mokyklų, jų asortimentai suderinti su teritoriniais Visuomenės sveikatos centrais. B. Bacevičienės teigimu, mūsų rajono mokyklose tokių automatų jau nėra. Rajono mokyklų valgyklose nerasta draudžiamų maisto priedų maisto žaliavose. Tik 14 % šalies bendrojo lavinimo mokyklų valgyklų patiekalų gamybai naudojami ekologiški maisto produktai. Šakių rajone, pasak B. Bacevičienės, ekologiškų produktų maisto gaminimui virėjos nenaudoja, nenaudoja ir išskirtinės kokybės maisto produktų.

 
Rajone nėra nė vieno tausojamojo maitinimo, skirto tam tikra liga sergančiam vaikui, valgančiam nemokamai. „Jeigu, pavyzdžiui, diabetu sergantis vaikas įtrauktas į nemokamo maitinimo sąrašą, jam turi būti sudarytas specialus maitinimas, suderintas su Visuomenės sveikatos centru. Šiuo metu rajone nėra tokio atvejo, kad reikėtų specialaus maitinimo. Pernai buvo vienas“, - tvirtino B. Bacevičienė.

Taip pat buvo aiškinamasi, kaip aktyviai šalies mokyklos dalyvauja Europos Sąjungos finansuojamose programose „Pienas vaikams“, „Vaisių ir daržovių vartojimo skatinimas“. Paaiškėjo, jog šalyje minėtose programose dalyvauja tik trečdalis mokyklų. Mūsų rajone tik Šakių „Aukuro“ pagrindinė mokykla įgyvendina abi šias programas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atliktas patikrinimas parodė, jog lyginant su praėjusiais metais, šalyje sumažėjo mokyklų, turinčių savo maisto tvarkymo skyrius ir gaminančių patiekalus iš žaliavų (2010 metų jų buvo 91 %, o 2011 metų – 81 %). Kai kuriose mokyklose moksleiviai maitinami termosuose atvežtu maistu. Mokinių tėvelių ir, žinoma, pačios mokyklos bendruomenės džiaugsmui, rajono mokyklose visas maistas gaminamas vietoje. „Pas mus nėra atvežtinio maisto. Žinokite, Lietuvoje yra labai nedaug tokių rajonų. Aš nenoriu nei girti, nei peikti, bet maistas rajono mokyklose tikrai yra geras“,- tvirtino B. Bacevičienė, pridurdama, jog jos 20 metų darbinė patirtis rodo, kad rajono mokyklose maisto kokybė tikrai nesuprastėjusi. Pavyzdžiui, vieno mokinio nemokamam maitinimui per dieną skiriama 4,43 lito. Vaikas be dienos patiekalo gauna sulčių, vaisių ir jogurtą. „Mes turime vaiką auklėti ir mokyti jį teisingai maitintis. Tai didžiausias mūsų darbas. Tikrai nėra taip, kad vaikai būtų blogai maitinami“,- akcentavo maisto produktų inspektorė.

Patikrinimų metu šalies mokyklose daugiausiai nustatyta bendrų higienos reikalavimų ir savikontrolės pažeidimų. Kalbėdami apie mokyklų valgyklų maitinimo kokybę, inspektorės teiravomės, ar tenka gauti skundų dėl netinkamo maitinimo? „Ne. Oficialus registruotas skundas nežinau kelintais metais buvo gautas“, - teigė specialistė. Tačiau būna tokių atvejų, kai tėvai mokykloje pareiškia pastabų dėl valgyklose teikiamo maitinimo. Tėvai kelia klausimą, kodėl mokykloje maitina tik dešrelėmis. „Kartais sako, kodėl neuždraudžiate. Galbūt jam skanu tos dešrelės. Pagrindinis tiekėjas – mūsų įmonė „Samsonas“, kurios gaminiai yra geri ir be vaikams nerekomenduotinų maisto priedų. Jos tikrai yra gero skonio, geros kokybės. Todėl visai nenuostabu, kad vaikai labiau nori suvalgyti dešrelę negu kotletą ar sriubos lėkštę“,- kalbėjo inspektorė. Tačiau, specialistė įsitikinusi, kad tai, ką vaikas valgo mokyklos valgykloje, visų pirma yra tėvų įdirbis į vaiko psichologiją apie mitybą.

Patikrinimo metu nustatyta, kad 12 % šalies mokyklų valgyklų reikalingas patalpų, 9 % – įrenginių remontas. Modernios maisto tvarkymo patalpos yra tik 18 % mokyklų. Jeigu maisto kokybė rajono mokyklose yra gera, tai virtuvių ir valgyklų padėtis šiek tiek niūresnė, bet ne blogiausia. B. Bacevičienė teigė, jog mokyklų virtuvėms reikia daugiau dėmesio skirti bendrai higienai - patalpų remontui, ir inventoriaus būklei. „Man susidaro toks įspūdis, kad mes labai viską norime suversti tai ekonominei krizei. Tarkim, virtuvių lubos mokslų metų pabaigoje nėra pačios tvarkingiausios. Mano požiūriu, reikėtų tas lubas perdažyti, tai yra eiliniai kosmetiniai remontai. Tačiau būna, kad apveda kritiškiau atrodančius pakraščius, o visų lubų nenudažo. Motyvuojama tuo, kad krizė.  Tai aš ir sakau, kad nematau jokios krizės, kalkės labai nebrangu. Čia reikia tik noro ir darbo. Tačiau aš negaliu fiksuoti, kad tai yra pažeidimas“,- tvirtino inspektorė. Užfiksuota, jog  kai kurių valgyklų inventorius irgi ne pačios geriausios būklės. Nepaisant to, pastebima, jog per dešimtmetį valgyklose higiena pagerėjo. Pasak B. Bacevičienės buvo laikas, kai valgyklose indų plovimui naudojo įvairius namų buities ploviklius, kurie neleistini viešojo maitinimo įstaigose. „Esu dėkinga visiems, kad suprato ir neleistinų medžiagų nenaudoja. Tačiau tam išgyvendinti prireikė beveik dešimtmečio“,- sakė B. Bacevičienė.